Istorinės Smiltynės atodangos (21)

Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.
Turėti savo firminius indus su dailiais pavadinimų užrašais buvo kiekvieno prabangesnio viešbučio ar vilos garbės reikalas. Pavyzdžiui, Klaipėdoje tokius turėjo „Viktorijos“ viešbutis. Juokdrantėje – viešbutis „Kurischer Hof“.

Smiltynės kurhauzas – taip pat. Prestižo reikalas. Tik tie indai (lėkštės, lėkštutės, kavos, arbatos  puodukai) buvo skirti restoranams. 

XX a. pirmojoje pusėje kilo suvenyrinių indų, skirtų turistams, gamybos banga. Apie XX a. 2 dešimtmetyje galimai vienoje manufaktūroje (nes labai vienodas stilius) buvo pagaminta daugybė porcelianinių suvenyrų su spalvotais piešiniais. 

Tokius indus turėjo Nida, Juodkrantės viešbutis „Sturmhoefel“, vila „Flora“ ir kt. 

Smiltynės atveju naujausių madų paukštę gaudė pats svarbiausias ir didžiausias kurorto objektas, kultūrinio gyvenimo flagmanas: 1907-1908 m. statytas kurhauzas. 

Buvo pagaminti suvenyriniai, porcelianiniai indai su nupieštu spalvotu jo fasado vaizdu. Keletą tokių suvenyrų savo privačioje kolekcijoje turi klaipėdietis Vidas Stonkus: cukrinę ir dailų arbatos puoduką. 

Šie reliktai yra tokie reti, kad juos graibstyte graibsto viso pasaulio kolekcininkai. Kainos – įspūdingos. Pavyzdžiui, šioje istorijoje matomas stiklinis alaus bokaliukas 2024 m. tarptautiniame aukcione buvo parduotas už 344 Eur.

Tiek pat kolekcininkui kainavo ir stiklinis bei keramikinis puodeliai. Taigi, trys suvenyriniai indai ateiėjo per 1000 Eur. 

Kodėl šie indai tokie reti? Nes jų itin mažai išlikę. Smiltynės kurhauzo atveju daugybė firminių ir paprastų indų iš restorano pokariu tiesiog palaidoti šalia objekto po žeme. Taip buvo atsikratyta „vokiško paveldo“. Liko tik šukės.