Jurga Petronytė: „Priėmiau šią premiją kaip labai svarbų klaipėdiečių palaikymo ir pritarimo ženklą“

Klausimai Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatei Jurgai Petronytei:

Ką asmeniškai Jums reiškia Ievos Simonaitytės premija?

Knyga ,,Klaipėdos senųjų kapinių istorijos”, kurią parengėme drauge su Sondra Simanaitiene, man yra pirmoji ir už ją skirta  Ievos Simonaitytės literatūrinė  premija - taip pat man pirmasis bei labai brangus įvertinimas.  

Jis man yra tarsi patvirtinimas, kad Klaipėdos senosios kapinės, nors ir buvo sunaikintos (dabar jų vietoje yra Klaipėdos skultūrų parkas), tačiau nepamirštos, nepamiršti ir jose palaidoti žmonės, kurie statė, kūrė mūsų miestą.

Priėmiau šią  premiją kaip labai svarbų klaipėdiečių palaikymo ir pritarimo ženklą  mūsų idėjai surinkti  dar gyvų žmonių prisiminimus, asmenines istorijas apie kapines ir jose palaidotus žmones, apie sunkų, skausmingą ir kartu viltingą pokario laikotarpį sugriautame mieste.

Kaip vertinate Ievos Simonaitytės indėlį į lietuvių literatūrą?

I. Simonaitytės kūriniai man, besimokiusiai kitame Lietuvos pakraštyje, buvo pirmasis šaltinis iš kurio sužinojau apie Klaipėdos kraštą, pajutau, koks jis kitoks negu likusi Lietuva. Su dideliu smalsumu vėliau lankiau I. Simonaitytės aprašytas vietas, kurias dar paauglystėje buvau susikūrusi savo vaizduotėje, skaitydama jos romanus.

Toli gražu ne apie visus mokykloje privalomus skaityti lietuvių rašytojų kūrinius šiandien galėčiau pasakyti, kad jie buvo įdomūs.  I. Simonaitytės kūryba man buvo yra ir liks įdomi, įtraukianti, jaudinanti  ir paliekanti tokius ryškius prisiminimus tarsi būtum pats išgyvenęs jos sukurų herojų likimą.

Ką rašote šiuo metu? Kaip apibūdintumėte rašytojo vaidmenį dabartinėje epochoje?

Dirbu dienraščio ,,Vakarų ekspresas” redakcijoje tad kiekvieną dieną rašau straipsnius. Kas žino, galbūt iš jų kada vėl gims kokia knyga kaip iš straipsnių ciklo gimė ,,Klaipėdos senųjų kapinių” istorijos…

Iš tiesų projektą ,,Klaipėdos senųjų kapinių istorijos”, kurį inicijavo dienraštis ,,Vakarų ekspresas” kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, Sauliaus Jokužio leidykla –spaustuve ir parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė, tęsiame – įgyvendiname trimetį projektą ,,Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos”. 

Artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, dėmesį sutelkiame į vieną svarbiausių šių įvykių artefaktų – paminklą žuvusiems už laisvę 1923-iaisiais, iki šių dienų išlikusį Skulptūrų parke .

Šiuo metu renkame miestiečių pasakojimus apie šį paminklą, su Klaipėdos universiteto mokslininkais, istorikais diskutuosime apie tai, kas čia įvyko prieš šimtą metų ir su mokiniais mokysimės reflektuoti , užrašyti ir ateities kartoms palikti istoriją iš šių dienų perspektyvos