Klaipėda prieš 100 metų (4)

Klaipėda - kompensacija už Vilnių?

1924 m. spalio 9-osios „Klaipėdos žinių“ pirmajame puslapyje buvo publikuotas didžiausias straipsnis, nagrinėjantis Tautų Sąjungos Tarybos posėdį, kuriame svarstyti Klaipėdos ir Vilniaus klausimai.

"Pasak lenkų laikraščių p. Hymans, T. Sąjungos Tarybos pirmininkas belgas, savo laikus padėjus lietuvių delegacijai kelti Vilniaus klausimą T.S komisijoje iš esmės išsitarė, kad lietuviai, gavę Klaipėdą ir tuo esą kompensuoti už Vilnių.

Mums neteko patirti, ar toks lenkų korespondento pranešimas visai teisingas, ar tikrai p. Hymans taip yra išsitaręs, bet, žinant jo šališkumą lietuvių lenkų ginče dėl Vilniaus, tai atrodo tikėtinas dalykas.

Tokie posakiai ryškiausiai parodo, kaip T. Sąjungos Taryba, šiuo atveju jos pirmininkas, nutolsta nuo gyvenimo realybės, įsitraukia į abstraktines politikos kombinacijas. Parodo kaip politikai išleidžia iš akių opiausius ekonominius reikalus tų kraštų, kurių santykius imasi spręsti.

Lyg vaikas pajūry ant gryno smėlio, taip kartais tie politikai braižo žemėlapy valstybių sienas, visai nepaisydami, gal toj siena perskyrė du tokius kraštus, kurie vienas be kito ekonominiai gyventi negali."

Gyvulių eksportas

Ekonominiams Klaipėdos krašto klausimams 1924 m. spauda skyrė ypač daug dėmesio. Štai 1924 m. spalio 8 d. „Klaipėdos žiniose“ publikuota gera žinia, kad Klaipėdos krašto gyvuliai pradėti eksportuoti į Belgiją.

"Pirmasis garlaivis maždaug su 300 galvų gyvulių ir arklių pirm 14 dienų jau išplaukė į Belgiją. Tokiu būdu Krašto Direktorijos pastangomis Belgijoj yra surasta Klaipėdos krašto galvijams nauja rinka.

Greičiausiu laiku išplauks ir antras garlaivis su gyvuliais. Tuo tarpu gyvulių eksporteriai daro pastangų gauti leidimus pravežti Klaipėdos krašto gyvulius į Liuksemburgą ir Šveicariją."

Iškeltas garlaivis

Tiesa, laivai kartais patirdavo avarijas. Apie vieną jų pranešta tame pačiame laikraštyje.

Rašoma, kad „buvo iškeltas garlaivis “Beethoven„, kuris su garlaiviu “Cranz„ birželio 29 d. susidūrė ir nugrimzdo“.

Veikė dešimtys draugijų

1924-1925 m. Klaipėdoje taip pat buvo leidžiamas laikraštis „Pajūrio sargas“, kurį redagavo Hermanas Jokūbas Jakužaitis.

Spalio 10-osios d. numeris - 16 puslapių. Juose skiriama daug dėmesio įvairioms pasaulio ir Klaipėdos krašto aktualijoms apie valdininkų algas, finansinėms ataskaitoms.

Laikraštyje taip pat yra priedas „Ramioms valandoms“, kuriame yra ir literatūrinės Vydūno, Maironio, Jono Biliūno kūrybos. O paskutiniai leidinio puslapiai skirti skelbimams.

Šiame „Pajūrio sargo“ numeryje taip pat užfiksuota situacija, kaip įvairios lietuvių organizacijos jungėsi į Klaipėdos krašto lietuvių organizacijų sąjungą, o pavieniai asmenys raginami jungtis į įvairias organizacijas, draugijas ir susivienijimus.

„...Šiandien ne taip kaip pirmiau. Šiandien yra krašte kelios dešimtys visokių organizacijų ir kiekvienas gali pasirinkti kur įstoti, jei dar nepriklauso niekur. Vieniems bus paranku dalyvauti “Lietuvių susivienijimo“, kitiems “Ūkio partijos“ veikime, laukininkai dėsis į “Laukininkų susivienijimą“, pirkliai į “Klaipėdos krašto lietuvių pirklių draugiją“, prijaučiantieji jaunimo idealams įstos į jaunimo draugijas ir “Santarą“, sportininkai prisiglaus sporto draugijoms, pasišventusieji krašto apsaugai “Šaulių sąjungai“, moteros ir mergaitės moterų draugijoms, norintieji dalyvauti švelniame kultūros darbe įeis į “Aukuro“, “Duonelaičio“ ir panašias draugijas, teatro mėgėjai į “Klaipėdos teatro draugiją“, senovės mylėtojai į “Klaipėdos krašto muziejaus draugiją"...

Neturėtų būti žmogaus, nepriklausančio nei į vieną draugiją“, - teigiama straipsnyje “Reikia visiems dėtis į draugijas".