Klaipėda prieš 100 metų (5)

Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ tęsiame istorinių straipsnių ciklą „Klaipėda prieš 100 metų“. Šio ciklo tikslas - patyrinėti, kaip keitėsi mūsų miestas, kaip ir kuo gyveno klaipėdiečiai po to, kai Klaipėdos kraštas 1923 metais buvo prijungtas prie Lietuvos.

Spirito šmogelis

Kone kiekviename 1924 m. „Klaipėdos žinių“ numeryje galima rasti ir kriminalinių pranešimų, daugiausia apie alkoholio kontrabandą.

„Kaip visiems žinoma ypač pastaruoju laiku visokių rūšių spirito - “olandiško„, “prūsiško„, “medinio„ ir kt. šmogelis taip išbujojo, kad Žemaičiai plūste paplūdo, o ir pačioj Klaipėdoj apie “pigųjį" spiritą visos varnos krankė.

Daugelis, norėjusių pasisotinti gera proga, beserga įvairiais pilvo gumbais.

Kaip visiems žinoma ypač pastaruoju laiku visokių rūšių spirito - „olandiško“, „prūsiško“, „medinio“ ir kt. šmogelis taip išbujojo, kad Žemaičiai plūste paplūdo, o ir pačioj Klaipėdoj apie „pigųjį“ spiritą visos varnos krankė.

Dabar jau energingos policijos pastangomis susekta bene visa ta gerai organizuota kontrabandininkų organizacija, ir kaip jau buvo pranešta keliose vietose paimti spirito transportai su visais palydovais.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį pagautas transportas netoli Karklinės su 100 litrų spirito.

Padėjęs kontrabandą gauti Jona Dejus iš Maciškių netol Palangos vos tik parėjęs namo buvo, kaip tikrai spėjama, tų kontrabandininkų nušautas stačiai į kaktą. Žmogžudis sekamas ir tikimasi bus greit surastas", - buvo rašoma 1924 m. spalio 15-osios laikraštyje.

Apie biznį Lietuvoje

To laikmečio spaudoje, be informacinių žinučių, grožinės kūrybos, galima rasti ir feljetono žanro rašinių.

Tik inicialais V. D. pasirašytas feljetonėlis „Iš šalies žiūrint“, kuriame Londone gyvenantis autorius atskleidžia, kaip į Klaipėdos kraštą tuo metu žiūrėjo į JAV emigravę lietuviai, trumpam į tėvynę sugrįžę.

"Šią vasarą man teko plačiau kalbėti su aptiekininkais, gydytojais. Man rodos, neprošal būtų Lietuvos visuomenei patirti, ko kai kurie amerikiečiai iš mūsų Lietuvos tikėjosi, ką jie ten nuvykę rado ir kuo užsivylė.

Norėčiau paskelbti vieną kitą gautą iš mano pasikalbėjimų įspūdį ne tam, kad ką nors kritikavus ar peikus, bet tik tam, kad įsitikinus, kur ir kas pas mus nepatinka amerikiečiams.

Ką gi jūs Lietuvos veikėjai, manote geresnio! - sako vienas smarkus biznierius vaistininkas, - štai visas Lietuvos biznis žydelių rankose.

Kur tik pasisuksi, kur tik eisi, ką bedarysi, be Šmuilo, be Leizerio neapseisi. Gerai, sako, kad lietuvis be žydelio neapseina. Ir Šliūpas anais metais skelbė, kad lietuvių giminystė su žydais prasidėjusi nuo tų laikų, kai Abraomas pirko iš lietuvių sklypą žemės Sarai palaidoti...

- Tamsta, perdaug, - sakau reikalauji. Negi vysi žydelių iš Lietuvos. Vienintelis kelias - tai sveika ir veikli konkurencija. Siųskite iš Amerikos tuos tūkstančius savo gabių biznierių.

- Kaip amerikietis biznierius gali pradėti biznį Lietuvoje, jei biznio iniciatyva yra varžoma nė kiek ne blogiau kaip ir pirm 1914 metų? Kad ir menkiausiam bizniui pradėti turi pereiti visą šerengą visokių, kaip pas mus sako „red tape“ - nuo Ainošiaus pas Kaipošių."

Tik lietuviški pavadinimai

1924 m. spalio mėnesio „Klaipėdos žiniose“ ėjo įdomus straipsnių ciklas „Tikybinis gyvenimas Klaipėdos krašte“ apie tikėjimų įvairovę Klaipėdos krašte.

Spalio 16-osios numeryje rašoma apie evangelikų susirinkimus.

"Būdavo daromi dar vidujinės misijos surinkimai. Jie atsirado 1833 m. Jų įsteigėju skaitomas Jonas Andrius Wichern. Tikslas šio surinkimo buvo išlaikyti žmones bažnyčiai ir valdžiai ištikimus.

Šios misijos evangėlistas Macikas leido tuo tikslu 1912 m. lietuviškai-vokišką „Evangelišką surinkimų laišką“. Dabar Macikas dirba prie „Rytprūsinės šėtros misijos“. Ši misija nulaikė šiemet savo surinkimus ir Klaipėdos krašte. Tos misijos „Pranešimų“ 8 Nr. Macikas apie Klaipėdos krašto įspūdžius, tarp kito ko rašo:

"... Klaipėdos kraštas jau keliolika metų kaip nuo Vokietijos atskirtas. Pradžiai jis buvo po prancūziška administracija, vėliau apstatė varu jį lietuviai savo kariuomene ir vyriausybe. Visas Klaipėdos kraštas stovi dabar po Lietuvos administracijos. Visa vyriausybė yra nuo lietuviškos valdžios pastatyta ir tos kalba yra lietuviška.

Geležinkelių stotys turi tik lietuviškus užvardyjimus, vokiškieji yra perkrikštyti. Geležinkelių kelrodžiai ir panašūs daiktai yra su lietuviškomis spalvomis nutepti.

Buvusioji maskoliškoji riba, kuri dar laike prancūziškos administracijos tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos radosi, yra pašalinta, ir dabar galima nuo Kauno iki Klaipėdos nekliudomai keliauti.

Buvusioji maskoliškoji riba, kuri dar laike prancūziškos administracijos tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos radosi, yra pašalinta, ir dabar galima nuo Kauno iki Klaipėdos nekliudomai keliauti.

Taip galima su tiesa sakyti, kad Klaipėdo kraštas priklauso Lietuvai, nors vokiškos orientacijos esantieji dėl jųjų priklausymi prie Lietuvos tylume ir viešumoje protestuoja."

Suaugusiųjų kursai

„Klaipėdos žiniose“ spalio 16 d. buvo pranešta, kad nuo spalio 20 d. lietuvių gimnazijoje prasidės pamokos suaugusiems, norintiems išeiti lietuvių kalba progimnazijos ir gimnazijos aukštesniųjų klasių kursą. Pamokų pradžia 5 val. vakaro. Mokestis - 10 litų mėnesiui.

Tokias knygas klaipėdiečiai skaitė 1924 m.
„Klaipėdos žinių“ skelbimai.
Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder