Klaipėda prieš 100 metų (66)

Keturi nauji laikraščiai Klaipėdoje

„Šiuo laiku Klaipėdoje pradėjo arba pradės eiti keturi nauji laikraščiai. Jau išėjo gelžkeliečių federantų laikraštukas „Gelžkelietis“.

Klaipėdos krašto darbo federacijos sekretariatas šiomis dienomis pradėjo leisti „Darbo Balsą“ – lietuvių ir vokiečių kalba.

Vieton nebeinančio „Valstiečių Žodžio“ ta pati klasiniai susipratusiųjų darbininkų grupė pradėjo leisti „Kaimo Žodį“.

Be to, kaip jau pranešta, pradės šiomis dienomis eiti vokiečių-žydų leidžiamas dienraštis. Įdomu, ar ilgai eis visi tie laikraščiai", – apie spaudos klestėjimą prieš 100 metų informavo dienraštis „Klaipėdos žinios".

Dėl darbo namų

„Teismų sprendimais įvairūs doroj nupuolę ir tinginiai asmenys, kuriems negalima pagelbėti liuosybės atėmimo bausmėmis, reikalinga patalpinti darbo namuose.

Kadangi ikišiol Klaipėdos krašte nėra darbo namų, privaloma eventualiai apsvarstyti del tokio įsteigimo Klaipėdos krašte, kadangi patalpinimas užsienio įstaigose ypatingai daug kainuoja.

Direktorija savo paskutiniame posėdyje nutarė, galutinį sprendimą tuo reikalu atidėti sekančiam posėdžiui“, – apie būtinybę įdarbinti tinginius rašė „Klaipėdos žinios" 1926 sausio 20 d. numeryje.

Klaipėdiškių laivas Amerikos uoste

Taip pavadintas pranešimas 1926 sausio 21 d. „Klaipėdos žiniose“.

Rašoma, kad „Amerikos lietuvių spauda rašo apie laivą, kurs po Lietuvos vėliava atvykęs į Galvestono uostą Texaso valstybėj.

Jo pranešimu, laivas vadinasi „Memel“, yra nemažos įtalpos ir gerai išlaikomas. Apie jį plačiai rašo Galvestono amerikiečių spauda.

Vienas dienraštis pažymėjo, kad pasirodė ligšiol nematyta Galvestone vėliava, kuri puošia atvykusį čia laivą „Memel“, vežiantį prekių Danijai.

Ta vėliava yra Lietuvos krašto, kurs esąs ties rytine Prūsija, buvusiam Vokietijos Rusijos pasieny.

„Memel“ atvykęs iš Klaipėdos uosto ir pavadintas to miesto vardu. Pasauly esą tik keturi laivai, kurie plaukioja po Lietuvos vėliava.

Daug amerikiečių atlanko laivą pažiūrėti, kaip atrodo jis pats ir Lietuvos vėliava."

1925 ir 1924 m. palyginimas

Prasidėjus naujiems metais iki šiol išlikusi tradicija atsigręžti ir apibendrinti praėjusiuosius.

1926 m. sausio 22 d. laikraštis „Klaipėdos žinios“ publikavo tokią apžvalgą, kurioje palygino 1925 ir 1924 m. Pirmoje dalyje daugiausia dėmesio skirta švietimui.

Buvo rašoma: „1925 metai, bendrai gyvenimu, nedaug kuo skiriasi nuo 1924 metų. Vienur pasireiškė daugiau gyvumo, kitur mažiau. Bendrai, nežiūrint dėl sunkesnės krašto ekonominės padėties, praėjusieji metai parodė nemažą gyvumą kultūros darbe, nors tam kliudė ekonominio gyvenimo sunkumas.

Stokuojant pakankamai kredito, toks svarbus kultūrinis faktoris, kaip knygų gamyba, pusėtinai apmirė", – įvardinta problema.

Švietimo srityje, teigiama, kad 1925 m. „ypatingų atmainų neįvyko“.

Mokslas neprivalomas

„Atidaryta keletas naujų mokyklų ir provincijoj, įvairių švietimo draugijų įkurta keli taip vadinami liaudies universitetai. Suaugusiųjų, arba sodžiaus švietimas silpnesnis; vakarinių kursų, kurie ankščiau buvo steigiami prie kiekvienos liaudies mokyklos, praėjusiais metais jau buvo rečiau.

Vienas trūkumas – tai, kad nėra pas mus dar priverstino mokymo, tuomet mokinių skaičius kelis kartus padidėtų.

Pradžios arba liaudies mokyklų, 1924–1925 mokslo metais buvo viso 2089; jose mokinosi 122,592 įvairaus amžiaus vaikų.

Mūsų žmonės pradeda labiausiai suprasti mokslo ir mokyklų reikalingumą, noriai leidžia savo vaikus mokyklosna ir remia kiek jų galės leidžia mokslo įstaigas.

Vienas trūkumas – tai, kad nėra pas mus dar priverstino mokymo, tuomet mokinių skaičius kelis kartus padidėtų.

Aukštesniųjų gimnazijų, progimnazijų, vidurinių ir specialinių mokyklų bei įvairių kursų, 1925–1926 mokslo metų pradžioje, priskaitoma iki 127, kuriose mokinasi 24 600 mokinių.

Aukštesniąsias mokyklas išlaiko vyriausybė ir kai-kurias įvairios kultūrinės organizacijos ir draugijos. Iš minėto mokyklų skaičiaus vyriausybė išlaiko arba subsidijuoja 14 aukštesniųjų mokyklų; 45 vidurines mokyklas ir progimnazijas; 3 speciales muzikos ir meno mokyklas ir vienus buhalterijos kursus.

Privačios mokyklos

Privatūs asmenys, lietuviai išlaiko: 17 aukštesnių mokyklų; 10 vidurinių ir progimnazijų ir 3 namų ruošos mokyklas.

Lenkai turi 2 gimnazijas ir 1 progimnaziją.

Žydai: 13 aukštesniųjų mokyklų; 11 vidurinių ir progimnazijų.

Rusai 2 gimnazijas; vokiečiai 1 gimnaziją ir 1 progimn.; latviai 1 vidurinę mokyklą.

Mokinius suskirsčius lytimis, gaunasi skaičius: vyrų – 14 146 ir moterų – 10 416. Tautybės atžvilgiu, bendrai imant, tenka tokie skaičiai: lietuvių – 17 284; latvių – 108; lenkų – 1200; žydų – 5204; vokiečių – 411; rusų – 358 ir kitų tautų 35 asmenys.

Aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų Lietuvoje užtenka, reikia daugiau specialinių: žemės ūkio, visokių amatų ir prekybos mokslo įstaigų.

Į vidurinių ir tolygių mokyklų mokslo programą kasmet įnešama vis daugiau ir daugiau papildymų ir mokslo reikalavimų. Vidurinės mokyklos tobulėja, nors dar daugelyje vietų stokuoja pilnai tinkamų, aukštąjį mokslą baigusių, mokytojų.

Mokslo programon įvedama daugiau specialių dalykų ir svetimų kalbų, kad tuo besimokinantį jaunimą jau mokyklos sienose paruošti praktiškam gyvenimui, duoti šiokią ar tokią specialybę", – rašoma straipsnyje.

Populiariausios teisės studijos

„Kiek teko patirti iš pasitikimų šaltinių, mokslo ir mokyklų globėjų nuomonė esanti tokia, kad aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų Lietuvoje užtenka, reikia daugiau specialinių: žemės ūkio, visokių amatų ir prekybos mokslo įstaigų.

Lietuva – žemės ūkio šalis, o tam ūkiui kelti ir kultūrinti yra vos kelios aukštesnės ir žemesnės mokyklos, kuomet kito tipo mokyklų skaitoma dešimtimis. Čia glūdi pagrindinės, švietimo klausimo Lietuvoje reformos problema", – konstatuota apžvalgoje.

Aukščiausio mokslo įstaigos prieš šimtmetį buvo Lietuvos universitetas ir Žemės ūkio akademija Dotnuvoje.

Universitete 1925–1926 mokslo metais visuose fakultetuose studijavo 2 362 studentai, iš kurių 294 buvo laisvi klausytojai.

„Atskirais fakultetais suskirsčius, paduodamos tokios skaitlinės: Teisių fakultete studijuoja – 767, Medicinos – 470; Humanitarinių mokslų – 369; Teologijos-filosofijos – 264; Matematikos-gamtos – 246; Technikos – 240 ir Evang. teologijos – 6.

Aukščiausiose mokslo įstaigose – Universitete ir Ž. Ū. Akademijoj, ruošiama įvairios rūšies specialistų: gydytojų, inžinierių, technikų, agronomų, matininkų, aukštesniosioms mokykloms mokytojų ir kitokių mokslo bei kultūros darbuotojų. Lietuvoje inteligentų skaičius sparčiai auga, kraštas kultūrėja", – tokia padaryta išvada.