Klaipėdoje - Vaclovo Strauko fotografijų paroda

„Kiekvienais metais fotografijos šventėje yra vedanti, šventę karūnuojanti paroda. Šiais metais tai yra Lietuvos vieno iš fotografijos patriarchų Vaclovo Strauko paroda. Iš tikrųjų proga tokiai parodai atsiranda kartą per 100 metų, nes būtent šiais metais lapkričio 8 dieną sukako 100 metų nuo Vaclovo Strauko gimimo. Proga tikrai neeilinė, išskirtinė“, - kalbėjo parodos kuratorius Darius Vaičekauskas.

Parodoje, be keturių pagrindinių fotografo ciklų „Jaunoji Klaipėda“ (1979), „Paskutinis skambutis“ (1972-1987), „Kopos“ (1975), „Pamario motyvai“ (1972), galima išvysti ir mažiau žinomą V. Strauko pusę.

„Turėjau išsikėlęs tikslą surengti didelę retrospektyvinę autoriaus kūrybos vertą parodą. Kaip parodos kuratoriui man buvo įdomu parodyti ir atskleisti tiek kolegoms, tiek fotografijos mylėtojams, tiek žiūrovams nežinomą jo kūrybos pusę. Labai tikiuosi, kad jums bus įdomu artimiau susipažinti su šiuo unikaliu kūrėju“, - atidarydamas parodą intrigavo D. Vaičekauskas.

Parodos kuratorius ypač dėkojo fotografo žmonai Emilijai Straukienei, kurios dėka pavyko atskleisti ne taip žinomą V. Strauko pusę.

Pasak parodos kuratoriaus, be šio žmogaus ši paroda tikrai būtų neįvykusi, jis pats nebūtų galėjęs surinkti tiek medžiagos ir turėti galimybę iš labai arti paanalizuoti Vaclovo kūrybą.

E. Straukienė dėkojo renginio organizatoriams bei susirinkusiems ir pridūrė, jog tokie patys žmonių būriai į parodas rinkdavosi ir fotografui dar esant gyvam.

„Apie Vaclovą visi žinote, visi labai daug skaitote, nedaug ką ir pasakysi. Tai buvo ramus, kultūringas, bet labai visas meno rūšis mėgstantis žmogus. Vaclovas mėgo ne tik fotografiją, bet labai mėgo teatrą. Man atrodo, jis visą amžių prisimindavo, kodėl iš ten išėjo“, - apie vyrą pasakojo fotografo žmona.

V. Strauko žmona prisiminė, jog daugelis nežino, kad pirmoji fotografo pažintis su menu buvo susijusi su teatru dar pradžios mokykloje, kai jam teko vaidinti mokytoją.

Pasak jos, meilė šiai meno rūšiai jame ruseno visą gyvenimą, net tada, kai aplinkinių spaudžiamas turėjo atsisakyti svajonių dirbti teatre.

„Atvykęs į Klaipėdą jis dirbo teatre, režisierius Juknevičius buvo labai patenkintas juo. Bet buvo blogos sąlygos, nebuvo kur gyventi, o jo mama sakė, kad nereikalinga jokių reikalų turėti su teatru, todėl Vaclovas grįžo dirbti į mokyklą. Tačiau net ir ten organizavo mokytojų grupę, su kuria pastatė spektaklį“, - prisiminimais dalijosi E. Straukienė.

Fotografo žmona pabrėžė savo vyro meilę Klaipėdai, Neringai ir žmonėms.

„Nesu girdėjus, kad jis su kuo nors būtų susibarę ar susipykęs“, - kalbėjo E. Straukienė.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre Vaclovo Strauko paroda veiks iki gruodžio 10 dienos.