Tęsinys. Pradžia 2021 06 19
Savo ruožtu priminsime, kad Ordino ekonomų ir jų patikėtinių prekybinė veikla visgi darė mažesnę žalą miestų prekybai nei vietinių Ordino pareigūnų prekybinės operacijos, nes Ordino prekybininkai savo veikloje naudojo Hanzos pirklių metodus, kai tuo tarpu komtūrai, pilių komtūrai (Hauskomtur), užvaizdai (Pfleger), žvejybos prižiūrėtojai (Fischmeister) ir kiti vietos pareigūnai pelno siekė visų pirma naudodamiesi savo galia.
Žymiai daugiau žinome apie Klaipėdos komtūrijos pareigūnų prekybinę veiklą.
Pažymėtina, kad Ordino valstybėje komtūras buvo labai svarbi figūra, šiam pareigūnui buvo patikėta labai daug funkcijų.
Pagrindinė komtūro pareiga buvo valdyti ir ginti jam pavestą teritoriją.
Jis buvo ne tik savo konvento narių vadas, bet ir pilies komendantas, komtūrijos domenų valdytojas, policinės, teisminės, finansinės bei karinės valdžios komtūrijoje vykdytojas.
Svarbi vieta administracinėje komtūro veikloje teko ūkinei veiklai: jis privalėjo rūpintis dykų žemės plotų apgyvendinimu, piniginių ir natūrinių mokesčių surinkimu, žemės ūkio naudmenų nuoma, piliai priklausiusių įmonių (malūnų, alaus daryklų, kalvių, palivarkų, dvarų it kt.) priežiūra. Klaipėdos komtūrija XIII-XV a. ekonomiškai buvo viena skurdžiausių visoje Ordino valstybėje.
Ilgą laiką ji neturėjo jokių pajamų šaltinių, išskyrus žvejybą. XV a. pradžioje iš 35-ių Prūsijos komtūrijų ir vaitijų vienintelė Klaipėda nedavė jokių pajamų nei pinigais, nei natūra.
Todėl Klaipėdos komtūras kasmet iš didžiojo magistro kasos gaudavo 350 markių Wirtschaftsgeld.
Klaipėdos magistras pristatydavo į Marienburgą ir kitur tik žuvis, 1419 m. Ordino visuotiniame mokesčių registre (allgemeine Ordens - Zinsregister) ties Klaipėdos komtūrijos grafa figūravo tik ginklų inventorius.
Tokios apgailėtinos būklės priežastis buvo ta pati saugumo bei ūkinio užnugario stoka, neleidusi pradėti nuoseklų komtūrijos teritorijos apgyvendinimą ir stabdžiusi Klaipėdos miesto plėtrą.
Palyginti su kitais Ordino valstybės administraciniais teritoriniais vienetais, Klaipėdos komtūrija labai ilgai buvo visiška centrinės valdžios išlaikytinė, nes neturėjo jokių žymesnių pajamų šaltinių, išskyrus žvejybą.
Pirmosios labai menkos komtūrijos pajamos atsirado tik XIV a. 4-ame dešimtmetyje, pagrindiniai mokesčių mokėtojai buvo smuklininkai bei Vitės ir Nidos žvejai.
XV a. viduryje Klaipėdos komtūras dar nesugebėjo pats aprūpinti savo žmonių.
Gdanske rezidavęs už muito mokesčius atsakingas Ordino pareigūnas (Pfundmeister) vidaus vandens keliu per Karaliaučių siuntė į Klaipėdą miltus ir žirnius.
Vadinasi, Klaipėdos komtūrijos pareigūnų materialinės galimybės užsiimti nuosava prekyba iki pat Trylikos metų karo buvo labai ribotos, tačiau galių ja verstis pakako.
Kaip minėta, Ordinas disponavo oficialiomis prekybinėmis privilegijomis, o periferinio lygmens pareigūnai dažnai elgdavosi agresyviau, viskas priklausė nuo vietos realijų: kuo silpnesnė buvo miesto bendruomenė, tuo daugiau galimybių turėjo Ordino pareigūnai.
Bus daugiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą