Tęsinys. Pradžia 2021 06 19
Klaipėdos prekybos būklė XIII-XV a.
Reikalas tas, kad Ordino valstybės miestai ne iš karto gaudavo visas teises.
Jūrų teisės nuostatos privilegijų tekstuose atsirado vėliau. Kadaise manyta, kad 1254 m. Klaipėdai suteiktos Liubeko teisės privilegijos tekste buvo net 14 jūrų teisės straipsnių.
Ši nuomonė buvo grindžiama Gotos (Vokietija) bibliotekoje rastu Klaipėdos privilegijos rankraščiu - vertimu į vokiečių kalbą: manyta, kad tai 1254 m. privilegijos lotyniško teksto vertimas, tačiau versijos autorius neturėjęs po ranka lotyniško originalo ir negalėjo palyginti tekstų.
Tikrovėje 1254 m. Klaipėdos ir 1263 m. Gdansko privilegijose nebuvo jūrų teisės nuostatų, pirmąkart Ordino valstybėje jos pasirodė apie 1270 m. Elbingo privilegijos tekste.
Visas teises gaudavo jau susiformavusios, brandžios miestiškojo apgyvendinimo struktūros, tą liudija, pvz., naujojo Gdansko miesto pavyzdys.
Šia prasme Klaipėdos miesto privilegijų turinys būtų iškalbingas miesto raidos XIII-XV amžiais rodiklis.
Teisė turėti nuosavus laivus klaipėdiečiams buvo suteikta tik 1464 m., o laisva prekyba ir laivų statyba juridiškai buvo įteisinta 1475 m. Kulmo teisės privilegijoje.
Vadinasi, J. Zembrickis ir G. Wiloweitas buvo teisūs teigdami, kad Trylikos metų karas buvo ne pražūtingas Klaipėdai, bet, priešingai, pagaliau pavertė ją tikru jūrų prekybos miestu.
K. Forstreuteris neabejojo, kad, karo metais gdanskiečiams užtvėrus Balgos (Aistmarių) farvaterį, dalis Ordino (bei, pridursime, ir Karaliaučiaus) prekybos persikėlė į Klaipėdos uostą - tačiau tai buvo Ordino ir Karaliaučiaus prekyba, su kuria Klaipėdos miestiečiai neturėjo nieko bendra.
Hanzos ir Gdansko XIII-XV a. šaltiniuose Klaipėdos miestas ir klaipėdiečių jūrų prekyba neminimi, nors Klaipėdos vardas Hanzos ir Gdansko dokumentuose išnyra būtent Trylikos metų karo ir po jo pabaigos iki 1472 m. trukusio jūrų plėšikavimo laikotarpiu. Prasidėjus karui, prieš Ordino valdžią sukilusios opozicijos lyderis Gdanskas nuolat siuntė įspėjimus Liubekui ir kitiems Hanzos miestams nesilankyti Balgos (Karaliaučiaus jūros priešuosčio) ir Klaipėdos uostuose, gdanskiečiai karo metu surengė keletą antpuolių į Klaipėdą.
1455 m. birželį gdanskiečiai įspėjo liubekiečius, kad šie nesilankytų Ordino uostuose, ir kad Gdanskas visus ten aptiktus laivus traktuos esant priešo.
Tokiu būdu Gdanskas suėjo į konfliktą su Hanza. Gdansko karo laivai (Auslieger) 1455 m. liepą Balgos farvateryje užpuolė šešis Amsterdamo laivus, gabenusius į Karaliaučių maisto produktus, laivininkai buvo įkalinti Gdanske ir nubausti pinigine bauda.
1456 m. pavasarį jau Amsterdamas lygiai taip pat pasielgė su Gdansko laivais, ir netrukus jūroje įsivyravo atvira konfrontacija.
Gdanskas 1457 m. gruodį laiške Hanzos miestams skundėsi, kad nepaisoma jo daugkartinių įspėjimų nesilankyti Gdansko priešų uostuose.
1459 m. gruodį Gdanskas dar kartą perspėjo Liubeką nesilankyti Balgos ir Klaipėdos uostuose, o 1460 m. sausį informavo Rygą ir Taliną esantis pasirengęs savo kaperiais ir toliau netrukdyti šių miestų laivybai su sąlyga, kad iš Rygos ir Talino nebus jokių kontaktų su Balga ir Klaipėda.
Liubeko guldenas / limis.lt/ nuotr.
Nei Liubeko, nei kitų Hanzos miestų pirkliai šių įspėjimų pernelyg nepaisė, viršų ėmė siekimas išnaudoti progą gerai pasipelnyti.
Gdanskas buvo priverstas didinti savo kaperių skaičių, vien 1462 m. pavasarį į jūrą išplaukė 18 gdanskiečių kaperių. Kaperių patentuose buvo leista pulti visus Gdansko priešus bei „visus, kurie nori lankytis Balgoje ir Klaipėdoje“.
Karo metais Gdanskas surengė tris antpuolius į Klaipėdą. 1455 m. rugpjūtį gdanskiečiai su keletu laivų - naujai pastatytu bartssen, kogu bei mažesniais laivais (boten) nuplaukė į Klaipėdą, kur padarė daug žalos.
1457 m. lapkričio pradžioje surengę antpuolį gdanskiečiai Klaipėdos uoste rado 14 Liubeko laivų, atgabenusių Ordinui audinių, druskos, mėsos, prieskonių, sviesto ir kitų produktų. Visas grobis buvo pakrautas į 8 laivus ir nuplukdytas į Gdanską, o kiti laivai ir dvi bastėjos, kurias Klaipėdoje pastatė Karaliaučiaus miestiečiai (..die die von Konigsbergk in der Mimel gebauet hatten..), buvo sudeginti.
Mūsų kontekste labai svarbi ir iškalbinga yra Gdansko kronikininko pastaba apie Karaliaučiaus gyventojų pastatytas Klaipėdoje bastėjas, liudijanti tuometinio Klaipėdos miesto bei jo ekonominio potencialo menkumą.
Klaipėdiečiai neturėjo nei išgalių, nei intereso rūpintis uosto saugumu.
Trečiojo antpuolio 1464 m. birželį metu gdanskiečiai Klaipėdos uoste aptiko ir užgrobė 11 laivų, dalį kurių kiek anksčiau Karaliaučiaus miestiečiai buvo jūroje atėmę iš Gdansko laivininkų ir laikė Klaipėdoje.
Devyni laivai buvo nuplukdyti į Gdanską, likusieji du - geriausias Karaliaučiaus laivas ir krajeris - sudeginti.
E. Zurkalowskio nuomone, visi šaltiniai liudija, kad Gdansko veiksmai Trylikos metų karo metu buvo nukreipti prieš Ordiną ir jo valdinius.
Prekiavo ne su klaipėdiečiais, o su Ordinu
Klaipėdos miestas ir jo gyventojai nė karto neminimi, Liubeko pirkliai tuomet Klaipėdoje varė prekybą ne su klaipėdiečiais, bet su Ordinu ir Karaliaučiumi.
Visgi vienoje žinomo Gdansko istoriko P. Simsono publikacijų randame tokį 1464 m. birželio antpuolio aprašymą: Gdansko laivai išplaukė į Klaipėdą ir ten Dangėje užgrobė 11 Karaliaučiaus laivų, iš kurių dalis anksčiau priklausė Gdanskui.
Bet pagrindinis gdanskiečių tikslas buvęs užimti Klaipėdos miestą, kuriame jie turėję savo žmogų, turėjusį padėti tai padaryti.
Nelaimei, išdaviko būta ir Gdanske, jis iš anksto įspėjo klaipėdiečius, ir planas neišdegė.
Viskas paaiškėja patikrinus P. Simsono panaudotą šaltinį - gdanskiečio Johano Lindau „Trylikos metų karo istoriją“, kurioje 1464 m. birželio epizode nė karto neminimas Klaipėdos miestas ar klaipėdiečiai - tik pilis.
Atplaukę į Klaipėdą gdanskiečiai rado ir paėmė 11 laivų ir nuplaukė iki pat pilies (bis an das schlos), kurią jie planavo užimti padedant ten buvusiam jų žmogui.
Tačiau planas nepavyko, nes pilies įgula jau prieš aštuonias dienas buvo apie tai įspėta savo žmogaus iš Gdansko.
Pagrindinis ir vienintelis P. Simsono tyrimo objektas buvo Gdansko miesto istorija, matyt, todėl jis, pernelyg nesigilindamas, gana laisvai interpretavo Klaipėdos realijas atspindinčias kronikos eilutes.
Bus daugiau
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą