Kultūros renginiai ir jaunimas: kur prasilenkia ar susikerta interesai?

Panaši situacija ir su informacijos sklaida - pakabinti plakatą su renginio data ir pavadinimu jau nebepakanka. Tačiau per publikos prizmę pastebima ir fenomenalioji Klaipėdos pusė - tai, kas veikia kituose didžiuosiuose miestuose, uostamiestyje lieka be atsako.

Antro karto gali ir nebūti

Dauguma kalbintų įstaigų atstovų atviri: stengiasi būti įdomūs ir patrauklūs jaunimui bei augančiai kartai. Kartais tam dedamos specialios pastangos, kartais - tiesiog reikiamu laiku pasirodo tinkami žmonės. Daugelis džiaugiasi suaktyvėjusiomis mokyklų bendruomenėmis, tačiau apgailestauja, kad toji jaunimo dalis, kuri kituose didmiesčiuose būna aktyviausia, uostamiestyje, deja, randa kitokių pramogų.

Klaipėdos kultūros centras Žvejų rūmai, sudarydamas repertuarą, stengiasi atsižvelgti į jaunimo poreikius: didesnis dėmesys skiriamas kūriniams iš mokyklinės programos, pamėgtiems bei žinomiems atlikėjams ar žanrams, taip pat kviečiami populiarias aktualijas narpliojantys pramoginiai teatrai, organizuojami specialiai jaunimui skirti renginiai.

„Norėdami pritraukti jaunimą, bandome ieškoti naujų, neįprastų formų, kad juos sudomintume. Siekiame, kad jie ateitų bent pirmąjį kartą. Jeigu atėję jie nusivils, antrą kartą prisikviesti jau bus sudėtinga“, - įsitikinusi Žvejų rūmų direktorė Kristina Jakštė.

Ar pastangos pasiteisina? Į vyresniam jaunimui skirtus „stendapus“ publika renkasi noriai: įdomu pamatyti gyvai tuos, kurie stebimi socialiniuose tinkluose, žiūrovus taip pat traukia garsūs, per televiziją rodomi veidai.

Pasigenda studentų

Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė pastebi, kad pagrindinės lankytojos yra vidutinio arba vyresnio amžiaus moterys. Nemažai edukacijų siūloma ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams, ateina ir pavienių jaunesnio amžiaus lankytojų.

„Dabar tokia didžiulė visko pasiūla, kad sudėtinga atsirinkti. Faktas, kad publika keičiasi ir dėl kiekvieno lankytojo dėmesio yra didžiulė konkurencija, - pažymi vadovė. - Atvirai pasakius, nebežinau, ką daryti, kaip pritraukti jaunimą. Taip, dailei reikia tam tikro pasirengimo ar brandos, bet, kita vertus, parodą patogiau apžiūrėti nei išsėdėti spektaklyje ar koncerte - pro nepatinkantį paveikslą gali tiesiog praeiti.“

Direktorė apgailestauja, jog galerijoje beveik nesilanko kolegijų ir universitetų studentai - šią auditoriją itin sunku prisikviesti, nors studijuojantys kituose didžiuosiuose miestuose būna itin aktyvūs kultūrinio gyvenimo dalyviai. „Kiek esame bandę pritraukti per įvairius renginius, siūlėme įvairias bendradarbiavimo formas, tačiau sunkiai pavyksta, net patys dėstytojai šitai pripažįsta. Labai gaila, bet studentai renkasi kitas pramogas, ne kultūrines“, - pažymi S. Marčienė.

Atvažiuoja ir iš kitur

Klaipėdos komunikacijų centro (KKC) Parodų rūmų edukatorė ir gidė Jolanta Uktverytė pritaria, jog studentai uostamiestyje - pasyvi publika. „Gal pats studentų gyvenimas yra nutolęs nuo centro, senamiesčio? Mes Klaipėdoje turime nedaug kultūrinės krypties studentų, didžioji jų dalis išvažiuoja studijuoti į Vilnių arba svetur. Tai labai jaučiasi. 

Į Klaipėdą studijuoti atvažiuoja studentai iš regionų. Labiau akcentuojamos jūrinės, inžinerinės specialybės“, - pastebėjimais dalijasi edukatorė.

KKC bendradarbiauja su universitetais, tad į Parodų rūmus ateina dėstytojų pakviesti studentai. „Dirbame ir su tarptautiniais studentais, jiems reprezentuojame mūsų miesto kultūrą. Beje, jų dėmesys didesnis nei vietinių studentų“, - atkreipia dėmesį J.Uktverytė.

Tačiau kalbant apie kitą jaunimo dalį, KKC dėmesio netrūksta. Daug jaunimo sutraukia „slemai“, kur autoriai viešai skaito savo kūrybą. Į šiuos renginius atvažiuojama net iš kitų miestų. Pasak edukatorės, susidomėjimas parodomis priklauso nuo žanro: neseniai surengtoje šiuolaikinio avangardo jaunųjų kūrėjų parodoje sulaukta nemažai susidomėjusios publikos, tarp kurių buvo ir iki tol nematytų veidų.

„Vadinasi, jaunimas domisi menu, kultūra, bet jie tame turi rasti savąjį interesą. Žinoma, į tapytojo Edvardo Malinausko parodą apie jūras atėjo visiškai skirtingas kontingentas - šioje parodoje nebuvo matyti nė vieno veido, kuris renkasi šiuolaikinio meno parodas“, - skirtumus įžvelgia KKC atstovė.

Edukatorę nustebino neseniai į naujo žurnalo „Kultūrpolis“ numerio pristatymą gausiai susirinkusi publika. Pagal renginio kategoriją esą sunku būtų tikėtis didesnio susidomėjimo, tačiau realybė gerokai pranoko lūkesčius - tai tik patvirtina, kad Klaipėdoje yra menu besidominčių žmonių.

Augina savo publiką

Pasak Klaipėdos koncertų salės rinkodaros vadovės Gidonės Vaitkuvienės, prieš kelerius metus miesto Tarybos priimtas potvarkis, pagal kurį meno mokyklų auklėtiniai gali įsigyti lengvatinį renginio bilietą - po 1,40 Eur, pasiteisino. Tai skatina moksleivius lankytis renginiuose.

„Įsivaizduokite, turite galimybę pasiklausyti pasaulyje garsiausių muzikantų ar kūrinių už simbolinį mokestį! Tad šie renginiai sulaukia didžiulio jaunimo dėmesio. Kita kategorija, ką mes darome, - jaunimui skirti edukaciniai projektai ar specialios programos, kurias kuria mūsų meno vadovai: Mindaugas Bačkus, Tomas Ambrozaitis, Sigitas Petrulis. 

Neseniai turėjome M. Bačkaus naują projektą „Dėlionė orkestrui: skambantys portretai„ - programos formatas taip sukonstruotas, kad būtų patrauklus dabartinei jaunimo kartai. Tai buvo visai neakademiška programa su žanrų įvairove. Tam buvo išnaudotos įvairios Koncertų salės erdvės. Šiuo projektu pritraukėme labai daug jaunimo“, - džiaugėsi G. Vaitkuvienė.

Per publikos prizmę pastebima ir fenomenalioji Klaipėdos pusė - tai, kas veikia kituose didžiuosiuose miestuose, uostamiestyje lieka be atsako.

Pasak rinkodaros vadovės, akademinio žanro programos yra specifinės, tad kaip jūrų gėrybes mėgsta ne visi, taip ir su klasikine muzika - tai nėra plačiųjų masių vartojamas žanras, tad natūralu, jog tokio pobūdžio renginius dažniau renkasi vyresnė publika.

© Klaipėdos koncertų salės durys vis dažniau atsiveria jaunam žiūrovui ir dėl vietos valdžios potvarkių, ir dėl pačios kultūros įstaigos pastangų. Klaipėdos koncertų salės facebok nuotr.

„Bet savo publiką reikia auginti - tą ir darome. Senėjimo problema aktuali visoje Europoje. Kiek tenka keliauti per Europos koncertų sales, ir labai garsias, jų publika yra žilagalvė“, - pastebi pašnekovė.

Gimsta specialūs projektai

Klaipėdos dramos teatre išlaikomas įvairaus amžiaus žiūrovų balansas. Apklausų rezultatai rodo, kad vyraujantis žiūrovų amžius yra 35-44 metai. Pastebima, kad daugėja jaunesnio amžiaus lankytojų - tam įtakos turi būtent šiai auditorijai kuriamas turinys.

Režisieriai Naubertas Jasinskas ir Laura Kutkaitė orientuojasi būtent į jaunesnę auditoriją. Pasak Klaipėdos dramos teatro viešųjų ryšių atstovės Kristinos Sadauskienės, režisieriai renkasi šiai amžiaus grupei artimą kalbą, meninės raiškos formas, temas, scenografiją, kostiumus. Tad natūralu, kad šių režisierių spektakliuose pastebima daug jaunų veidų.

Vyresni gimnazistai, studentai iki šiol noriai lankosi spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba “Švenčiausios Mergelės Marijos mirtis„ pagal Mikelandželo karavadžą“. Bilietai į jį parduodami geriausiai. Prieš kelerius metus teatre pasiūlyta naujovė - aktoriaus Karolio Maiskio kurti spektakliai vaikams ir paaugliams: „Bildukas“ ir „Ką sakai?“

Pasak K. Sadauskienės, labai pasiteisinęs projektas - vaikų teatro studija, kuriai vadovauja profesionalūs aktoriai. Nuo vienos grupės studija išaugo iki trijų skirtingų amžių grupių. Atsirado vasaros užsiėmimai, kur renkasi skirtingo amžiaus vaikai ir su teatru susipažįsta nuo pagrindų. „Daugėja jaunų žmonių, kuriuos bandome sudominti teatru - taip gimsta nuostabi bendruomenė“, - pažymi viešųjų ryšių atstovė.

Miegamieji rajonai - languose

Ar kultūros sklaida yra pakankama? Ar informacija pasiekia gyvenančius miegamuosiuose rajonuose? Kartais žiūrovai apgailestauja, jog apie įdomų renginį sužinojo... šiam pasibaigus.

Pasak Žvejų rūmų vadovės K. Jakštės, visada atsiras dalis žmonių, kurių nepasieks informacija, tad reklamos niekada nebūna per daug. Pastaraisiais metais Žvejų rūmų veikla vis dažniau peržengia pastato sienas ir įvairius kultūrinius renginius pasiūlo neįprastose, miegamųjų rajonų gyventojų pamėgtose vietose.

„Mes esame įsikūrę gyvenamuosiuose rajonuose ir, kai kaimynai pamato, kad ką nors statome, kuriamės, ateina pasidomėti būsimu renginiu. Miegamųjų rajonų gyventojus statiška reklama gal sunkiau pasiekia, bet yra kiti būdai. Renginio idėja ant Simonaitytės kalno surengti pasirodymą Žemės dienai kilo iš pirminės minties, jog tai - šiukšlynas. Kai vyko renginys, žiūrovų lauke ir žiūrinčiųjų pro langus skaičius turbūt buvo vienodas. Kai darėme renginį Sąjūdžio parke, daugelis gyventojų mūsų pasirodymą stebėjo tiesiog per langus“, - pasakojo K. Jakštė.

Vilnius - ne pavyzdys?

„Klaipėda yra fenomenali, - taip kalbą apie informacijos sklaidą pradėjo P. Domšaičio galerijos direktorė. - Mes sau dažnai užduodame klausimą, kaip pasiekti auditoriją, bet kokio amžiaus. Dabar laikraščiuose turbūt retas ieško informacijos apie renginius. Seniai kalbu apie tai, kad Klaipėdai reikia vieno informacinio kanalo, kuris apimtų visus miesto renginius - tokį turi Vilnius, kur vienoje vietoje yra visa informacija apie renginius, ir ne tik kultūros ar meno. 

Toks atitikmuo Klaipėdoje būtų interneto svetainė kultūrosuostas.lt. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad šią svetainę žino vos 3 proc. respondentų.

Plakatų greičiausiai niekas nebeskaito. Miegamuosiuose rajonuose net nelabai yra kur juos kabinti. Pasiekiamumas turi labai daug triukšmo trukdžių. Renginių vyksta labai daug, labai gerų, tačiau sužinoti apie juos trukdo gyvenimas tam tikruose socialiniuose burbuluose. Socialinius tinklus išnaudojame visapusiškai, tačiau gal mūsų objektas nėra tas, kuris sulaukia didelio susidomėjimo."

Sklaidos variklis - kūrybiškumas

Klaipėdos koncertų salės atstovės G. Vaitkuvienės manymu, sklaidos visada gali būti daugiau, bet tai vis tiek remiasi į finansinę dalį. Norėdamas pasiekti tikslinę auditoriją verslas investuoja didžiulius pinigus, tačiau kultūra tokių lėšų niekada neturės.

„Tada pasitelkiamos kitos priemonės - kūrybiškumas. Svarbiausia būti originaliam, tada užtenka nedaug investicijų. Kai paieškai rinkodaros sprendimų, kurie priverčia stabtelėti - tada informacija sklinda iš lūpų į lūpas“, - mano Koncertų salės rinkodaros vadovė.

Daugelis džiaugiasi suaktyvėjusiomis mokyklų bendruomenėmis, tačiau apgailestauja, kad toji jaunimo dalis, kuri kituose didmiesčiuose būna aktyviausia, uostamiestyje, deja, randa kitokių pramogų.

Klaipėdos dramos teatras informacijos sklaidai renkasi tradicinius būdus, bet siekia pritraukti ir tikslinę auditoriją, tad bendradarbiauja su kolegijomis, universitetais, kartais ir mokyklomis.

„Labai galingas įrankis - socialiniai tinklai, bet pati geriausia reklama - iš lūpų į lūpas. Šiuo atveju mūsų fenomenas - jau kelintus metus mūsų rodomas spektaklis “Tarp Lenos kojų...„ Jį viešiname kaip ir kitus spektaklius, bet jis iki šiol išlieka bestseleriu. Į vieną iš mūsų premjerų “Mane vadina kalendoriumi„ bilietai buvo išparduoti dar net neprasidėjus oficialiai viešinimo kampanijai. Kartais labai sunku nuspėti, kas ir kaip suveikia“, - atvira Dramos teatro atstovė.

Komentaras

Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Augustas Reikertas: Jaunimą tikrai domina įvairūs kultūriniai formatai - ypač koncertai, kino festivaliai, šiuolaikinio meno renginiai ar net netradicinės patirtys, kaip atviri pasirodymai ar kūrybinės dirbtuvės. Matome, kad susidomėjimas yra, ypač kai renginiai yra šiuolaikiški, prieinami ir atliepia jaunimo interesus. 

Vis dėlto viena pagrindinių problemų išlieka informacijos sklaida - dažnai apie renginius sužinoma per vėlai arba ne tais kanalais, kuriais naudojasi jaunimas. Taip pat kartais trūksta pačių veiklų įvairovės ir nuoseklumo - renginiai vyksta fragmentiškai, nėra aiškios sistemos ar tęstinumo. Jei būtų stipresnė komunikacija ir nuoseklesnis kultūrinių veiklų pasiūlos planavimas, jaunimo įsitraukimas į kultūrinį gyvenimą Klaipėdoje galėtų būti ženkliai didesnis.