Lietuvininkės iš Dreižių kaimo išeiginiai drabužiai ir aprangos priedai

Dr. Aušra KAVALIAUSKIENĖ, MLIM Etnografijos skyriaus vedėja

2021-07-11 10:00

1959 m. į muziejų pateko XX a. pradžios išeiginiai lietuvininkės drabužiai ir aprangos priedai: plisuotas sijonas, vadinamasis „kedelis“, prijuostė - „žiurst“, marškiniai, juodo aksomo švarkelis, delmonas (prie juosmens parišama dekoratyvi kišenė - tradicinis moterų aprangos priedas Mažojoje Lietuvoje) ir šimtaraštė juostelė, pasižyminti ornamentų gausa.

Eksponatai iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinių

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

Eksponatus anuomet muziejui perdavė jų savininkė Marė Reizgienė (gim. Labrens) (1888 11 21 Dreižiuose - 1967 09 23 Dreižiuose).

Sijonas „kedelis“ - vilnonės medžiagos, juodas, plisuotas.

Tik priekyje, kur buvo parišama prijuostė, paliktas lygus tarpas. Siauras juosmenėlis užsegamas priešakyje.

Apačia apsiūta „šepetuku“. Medžiagą sijonui audė pati M. Reizgienė, o siuvo ir plisavo siuvėja.

Prijuostė „žiurst“ - iš juodos pirktinės medžiagos, šilkinė, su siauru juosmenėliu, suklostyta keliomis klostelėmis.

Apačioje pridurta ir paraukta. Marškiniai „bliuzė“ pasiūti iš baltos pirktinės medžiagos. Apykaklė ir rankogaliai papuošti mezginiais.

Juos M. Reizgienei 1918 m. padovanojo teta. Ant marškinių dėvėtas juodas aksominis švarkas, pasiūtas su dūrimu per juosmenį, kur įverta gumelė. Ilgos rankovės baigiasi rankogaliais. Užsegamas spaustukais priešakyje, per visą ilgį.

Delmonas juodos vilnos, siuvinėtas kryželiu spalvotais vilnoniais siūlais.

Rankdarbio centre - drugelis. Prie delmono prisiūta namuose austa „juostikė“, su kuria jis buvo parišamas prie juosmens.

Pasiuvo ir išsiuvinėjo M. Reizgienė 1921 m. Dėvėtas po prijuoste. Vilnonės juostelės dugnas raudonas, o raštas - mėlynas. Audė pati eksponato savininkė. Juostelė pasižymi ornamentų gausa.

Noras daugiau sužinoti apie išeiginius drabužius ir aprangos priedus muziejui perdavusią M. Reizgienę atvedė į atokią sodybą Dreižių kaimo vienkiemyje, kuri jau senokai likusi be šeimininkų.

Dviejų galų gyvenamasis namas, mūriniai staldai (tvartai) ir skūnia (daržinė) nendriniu stogu, sode - pakrypę nuo metų naštos aviliai byloja apie praeityje klestėjusį ūkį.

M. Reizgienės vaikaitė šilutiškė Ina Edita Kuzmienė (gim. Brinkytė) (g. 1961 m. Dreižiuose), kuri kartu su tėvais ir seneliais gyveno šioje sodyboje, sutiko pasidalinti prisiminimais apie daiktų savininkę, savo omą (taip Klaipėdos krašte šišioniškiai vadino močiutę) M. Reizgienę ir opą (senelį) Kristupą Reizgį - garsaus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo Martyno Reizgio brolį.

Ina muziejui perdavė ir vyriausios Reizgių dukros Annos Palionis (gim. Reizgytės), gyvenusios Amerikoje, prisiminimus, kuriuos užrašė jos dukra Marija Palionis, taip pat gyvenanti JAV, o iš anglų kalbos išvertė Marijos Klimavičienės (gim. Reizgytės) vaikaitė Aina Medzevičienė (gim. Beržinytė).

Tėvonija - Labrencų ūkis

Reizgių ūkis Dreižių k. buvo paveldėtas iš žmonos Marės tėvų Labrencų. Būsimasis žentas Kristupas Reizgys gimė ir užaugo Biržininkuose.

Vėliau, vedęs Marę Labrencaitę (Labrenc), atsikėlė į Dreižius. Labrencai, Marės tėvai, turėjo pasistatę nedidukę trobelę.

Kada jų dukra ištekėjo, nauja šeima prisistatė antrąją pusę ir troba tapo dviejų galų.

Senasis galas buvo molinis, o naujai pristatytas - medinis. Stogas buvo nendrinis. Ir kiti ūkiniai pastatai buvo nendriniais stogais, tik tvartai, kuriuos vadino staldais, - dengti čerpėmis.

Tarybiniais metais nendrių ir čerpių stogus pakeitė šiferiu.

Išliko tik vienas ūkinis pastatas, dengtas nendrėmis - skūnia (daržinė). Staldai - atskiros patalpos ūkiniuose pastatuose. Jie buvo keli: šalia kelderio (rūsio) prisišliejęs karvių staldis, o kitoje kiemo pusėje - kiaulių staldis ir avių staldis.

Skūnioje ir ant staldų buvo kraunamas šienas. Kieme tebėra išlikusi šulinio su svirtimi dalis.

Bus daugiau

Marės Reizgienės (gim. Labrens) muziejui 1959 m. perduoti išeiginiai drabužiai ir aprangos priedai / MLIM Etninės kultūros ekspozicija. 2021 m. M2 Marės Reizgienės (gim. Labrens) muziejui 1959 m. perduotas delmonas ir jos pačios austa juostelė / MLIM Etninės kultūros ekspozicija. 2021 m. m3-4-5 Marės Reizgienės (gim. Labrens) muziejui 1959 m. perduotas delmonas, pasiūtas ir išsiuvinėtas pačios Marės Reizgienės 1921 m. Prie delmono prisiūta namuose austa „juostikė“, su kuria jis buvo parišamas. Marės Reizgienės (gim. Labrens) muziejui 1959 m. perduotos šimtaraštės juostelės fragmentas. Ji vadinta „juostike“, austa iš vilnonių siūlų. Dugnas raudonas, raštas mėlynas. Audė pati Marė Reizgienė. Ina Edita Kuzmienė (gim. Brinkytė) prie močiutės Marės Reizgienės (gim. Labrens) muziejui 1959 m. perduotų drabužių. 2020 m. / MLIM Etninės kultūros ekspozicija m6 m7 Senojo šulinio su svirtimi dalis Dreižių k. 2021 m.