„Mama pagal profesiją mokytoja, dirbo Klaipėdos universiteto bibliotekoje, daug laiko tenai apsuptas knygų, akademinės aplinkos praleisdavau aš“, – pasakoja Robertas. Geru žodžiu jaunasis pedagogas mini savo lietuvių kalbos mokytojas: Gargždų „Minijos“ progimnazijoje – Rasą Lygutaitę, „Vaivorykštės“ gimnazijoje – Jūratę Buivydienę ir Neriją Valinčienę. Ypač imponavo istorijos mokytojos ekspertės Vidos Petrauskienės vedamos pamokos. „Dažnoje pamokoje galėdavai jausti daugelio mokytojų atsidavimą savo darbui, norą sudominti mokomuoju dalyku“, – tęsia mano pašnekovas.
Gal todėl baigęs Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją jaunuolis stojo mokytis į Klaipėdos universiteto lietuvių kalbos ir filologijos fakultetą.
Prisipažįsta, jog grįžęs į savąją mokyklą jau ne kaip mokinys, bet kolega pradžioje jautėsi kiek keistokai, tačiau gana greitai viskas stojo į savo vėžes. Prie to nemažai prisidėjo ir paskirtasis mentorius Vidas Vaitkus.
„Atsakingas, nuoširdus, geranoriškas, siekiantis padėti“, – taip trumpai Robertas charakterizuoja priskirtąjį globėją. Vidas Vaitkus taip kalba apie savo globotinį: „Nelengvi pirmieji metai buvo Robertui, ypač dėl to, jog jam buvo paskirta viena probleminė klasė, tačiau jaunasis pedagogas sėkmingai išlaikė pirmųjų metų išbandymą.
Nemažai įtakos turėjo ne tik jo pasitikėjimas savimi, bet ir tai, kad patarimo, pagalbos nevengdavo kreiptis į patyrusius vyresnius kolegas ar mokyklos administracijos atstovus. Imponuoja jo apsiskaitymas: gerai pažįsta jaunųjų rašytojų kūrybą, susipažinęs su kritiniais straipsniais. Smalsus, kolegiškas.“
Vidas sako žinąs, jog Robertas po studijų turėjo bent keletą pasiūlymų, iš kurių vienas buvo pasilikti dirbti universitete, todėl labai malonu, jog pasirinko grįžti į savo buvusią mokyklą. Beje, Robertas ir dabar palaiko ryšius su universiteto dėstytojais, buvusiais bendramoksliais.
Klausiamas, kaip vertina dabartinę situaciją mokykloje, mokinius, Robertas sako: „Mes nebuvome tokie drąsūs, išlaikydavome deramą pagarbą mokytojams, dabar atsiranda visokių…“ Jo nuomone, yra tikrai protingų, atsakingai žiūrinčių į mokymąsi, motyvuotų mokinių, tačiau jų gal tik koks trečdalis. Labiausiai vargina biurokratija, įvairiausios dokumentacijos pildymas. Tai atima labai daug laiko, o kam ji reikalinga, turbūt nelabai žino ir jos reikalaujantys…
Pokalbio pabaigoje paklausiau apie Roberto santykį su kūryba, juk beveik visi, pasirinkę filologijos studijas, yra bandę savo kūrybinius gebėjimus. „Taip, rašiau, – patvirtina pašnekovas, – tačiau tai buvo kūryba į stalčių, tiesa, studijų metais kritikos straipsnių spausdinau „Bernardinuose“, dienraščio „Klaipėda“ kultūros ir meno leidinyje „Durys“.
R. Šlioževičius, studijuodamas Klaipėdos universitete, vieną kūrybinę praktiką atliko ir Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą