Muziejininkams lipdoma gangsterių etiketė

Tai, kas pastaruoju metu vyksta Vakarų Lietuvos muziejuose, primena kriminalinio filmo scenas: atvyksta policijos ekipažai, „Aras“ ir išsiveža šimtus surūdijusių senovinių ginklų, jų dalis, šovinius, sprogmenis. Netrukus sužinoma, kad muziejininkų atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nelegalaus ginklų laikymo. Taikomas Baudžiamasis kodeksas su laisvės atėmimo bausmės iki 5 metų galimybe.

Muziejų direktoriai, eksponatų fondų vadovai prisipažino dabar besijaučiantys kaip organizuotų grupuočių nusikaltėliai.

Ekspertizei paimami ne tik kadaise neutralizuoti Antrojo pasaulinio karo laikų ginklai, bet ir jų vamzdžiai, net XVIII a. šautuvo titnaginė spyna, tūtos.

Muziejai lieka be eksponatų ir su nerimu laukia įspūdingų sąskaitų už ginklų deaktyvavimą, specialių numerių graviravimą ir leidimų išdavimą.

Gali būti, jog nesugebėdami susimokėti už suteiktas paslaugas muziejai atsisakys savo ilgamečių eksponatų, o dalis jų bus tiesiog sunaikinti, nacionalizuoti.

„Nuo 2019 m. įsigaliojus Seimo priimtai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisai muziejuose saugomi senoviniai ginklai, jų dalys yra traktuojami ne kaip istorinės vertybės, eksponatai, o kaip visuomenei realią grėsmę keliantys ginklai.

Tiesiog nelogiška, neadekvati situacija. Juoba kad tie eksponatai jau yra neutralizuoti ir negali iššauti, bet pagal naują tvarką juos vėl reikia įvertinti ir papildomai, jau pagal naujus kriterijus, deaktyvuoti, užregistruoti. Ir visa tai kainuos didžiulius pinigus.

Kažkas nesuvokiamo“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius Jonas Genys, atsisveikinęs su 37 eksponatais.

Ši situacija dėl savo absurdiškumo pasiekė apogėjų: oficialiai šaukiamasi ir kultūros, ir vidaus reikalų ministrų pagalbos. Tuo tarpu Pandoros skrynią atvėręs Seimas tik dabar planuoja svarstyti, kaip keisti absurdišką tvarką.

Muziejai ištuštėjo

Remiantis LR Seimo prieš porą metų priimtomis minėto įstatymo pataisomis, visi tiek privačiose kolekcijose, tiek muziejuose, viešose ekspozicijose saugomi net ir nepavojingi senoviniai, kolekciniai ginklai iki šių metų rugsėjo vidurio turi būti iš naujo įvertinti ekspertų ir įregistruoti.

Teisės akto korekcijų architektai buvo nusitaikę į privačiai nelegaliai laikomų ginklų savininkus, tačiau ši lazda turėjo du galus: vienas jų smogė muziejams, ir taip, jog laukiama didžiulių gumbų.

Vakarų Lietuvoje pirmąja kregžde tapo MLIM priklausantis Antrojo pasaulinio karo muziejus „39/45“. Gegužės viduryje pačių muziejininkų kvietimu į Klaipėdos piliavietę atvyko policijos pareigūnai.

Kartu su jais - ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vyrai. Įvestas planas „Skydas“. Iš ekpozicijos išvežti 37 įvairių laikmečių ginklai (nuo 1886 m. iki XX a. vid.), jų dalys, sprogmenys, minosvaidžių sviediniai ir kiti kariniai reliktai.

„Jie - saugūs, be sprogdiklių, parako, trotilo ir panašiai. Tuščiaviduriai, kitaip tariant.

Kai kurie turi net 1978 m. anuometinės milicijos pažymas. Dalį eksponatų išsivežė policija, dalį - “Aro„ vyrai. Netrukus sužinojome, kad dėl ginklų laikymo muziejuje pradėtas ikiteisminis tyrimas“, - teigė dr. J. Genys.

Neseniai dar didesnė operacija buvo surengta nuo 1935 m. veikiančiame Kretingos muziejuje, kuris įsikūręs grafų Tiškevičių rūmuose.

Policija išsivežė net 103 eksponatus, kurių seniausias - XVIII a. pab. pėstininkų titnaginio šautuvo (fuzėjos) prancūziško tipo spyna.

„Paėmė ne tik ginklų spynas, bet net ir jų vamzdžius, dėtuves, kitaip tariant - kiekvieną ginklą ir jo detalę. Kaip gali kelti grėsmę surūdijęs šautuvo vamzdis?

Visi mūsų eksponatai jau neutralizuoti, kai kurie - dar sovietmečiu: pragręžtos skylės vamzdžiuose, deaktyvuoti gaidukai. Motyvas - esą viską reikia iš naujo įvertinti, deaktyvuoti pagal dabartines taisykles, nes kiekvieno, net ir muziejinio, ginklo dalis gali būti panaudota kitur.

Ar jūs girdėjote, kad kas nors vogtų ir pritaikytų surūdijusį ginklo elementą taip, kad jis šaudytų? Absurdas. Paėmė net savadarbius pistoletus, kuriuos galėjo naudoti partizanai.

Net sovietmečiu nebuvo tokios griežtos tvarkos kaip dabar“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas.

Išvežtas ir sunkusis Antrojo pasaulinio karo kulkosvaidis, kuris dar 1964 m. gautas iš Kretingos rajono milicijos skyriaus, deaktyvuotas, specialiai sugadintas ir patikrintas anuometinės milicijos. Ginklas niekam neužkliuvo, eksponuotas net pranciškonų vienuolyne.

Neseniai į nemalonią situaciją buvo patekęs Joniškio istorijos ir kultūros muziejus. Jame patikrinimą atlikę „Aro“ pareigūnai nustatė, kad šis muziejus galimai neturėjo leidimų laikyti šaunamuosius ginklus, sprogmenis, kaip ir jų įsigijimo dokumentų. Maža to, keletas eksponatų buvo išvežti sunaikinti.

Gresia kalėjimas

Po muziejinių eksponatų poėmio visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 253 str. 1d.: neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.

Šio straipsnio pirmoji dalis numato, jog tas, kas neturėdamas leidimo <…> laikė <…> šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tačiau muziejinių vertybių atveju galima būtų taikyti ir antrąją šio straipsnio dalį, kurioje kalbama apie atsakomybę, jei buvo laikomi ne mažiau kaip trys šaunamieji ginklai, didelės sprogstamosios galios arba didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Šiuo atveju jau numatomas realus laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų. Žinia, iš muziejų išgabenta dešimtys ar net per 100 karinių artefaktų.

Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė „Vakarų ekspresui“ paaiškino, jog ikiteisminį tyrimą būtina pradėti, nes be jo negalima paskirti užduoties ekspertams, kurie nustatytų, kokios būklės yra iš muziejaus paimti šaudmenys ir ginklai.

Minėto komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius nurodė, jog, be Kretingos ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, dar kreipėsi Gargždų muziejus, Šaltojo karo muziejus ir Lietuvos jūrų muziejus (LJM).

„Tai man panašu į nebrandžios valstybės veiksmus. Aš net bijau komentuoti kažką, nes mano atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali būti iškelta baudžiamoji byla.

Man asmeniškai ir visiems muziejaus darbuotojams visa ši istorija - didžiulis emocinis šokas. Kreipėmės į policiją, kaip ir reikalauja įstatymas, prašydami pagalbos.

Atvyko ir taip staigiai viską išsivežė, sudėjo į automobilį, ir viskas. Mes, muziejininkai, juk ne kokie nusikaltėliai, neveikiame prieš valstybę.

Visi neutralizuoti ginklai laikomi specialiomis salygomis, seifuose, metalinėse spintose, yra signalizacija, langai - su grotomis. Tie ginklai - mūsų krašto, valstybės istorijos dalis, o ne kažkokie pavojų visuomenei keliantys“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Panašiai teigė besijaučiantis ir J. Genys, kuris svarstė, jog policija neturėtų aklai vykdyti nurodymus, o pasikonsultuoti, įvertinti situaciją ir tik po to išsivežti vertingus eksponatus.

Nesumokėsi - prarasi

Muziejininkų bendruomenėje vis garsiau kalbama ir apie tai, jog kažkas gudriai, pasinaudodamas įstatymu, užaugino tikrą auksinius kiaušinius dedančią vištą. Žinoma, tai tik versija, bet ji turi pagrindo pažvelgus į tolesnius procesus, kurie laukia muziejininkų dėl ginklų ir jų dalių, eksponatų susigrąžinimo.

„Galiu pasakyti vieną konkretų pavyzdį: šių metų pavasarį mes kreipėmės į policiją dėl vieno Pirmojo pasaulinio karo laikų muziejinio ginklo įrengistravimo policijoje ir jo deaktyvavimo. Pareigūnai nurodė vieną vienintelį meistrą, kuris turi licenciją tą ginklą sutvarkyti pagal visus dabartinius reikalavimus. Už šį darbą sumokėjome apie 150 eurų“, - teigė J. Genys.

Tačiau kiti muziejininkai įvardija daug įspūdingesnes sumas: esą vieno ginklo legalizavimas, deaktyvavimas, pažymėjimas gali kainuoti apie 500 eurų.

„Ne tik skylutę vamzdyje pragręžia. Reikia neutralizuoti visas ginklo dalis, kurios gali būti panaudotos, jas įmontavus į kitą ginklą. Nupjauti gaiduko kažkokią dalį ir kt. Dar sąskaitą pateiks graveris, nes turės būti unikalūs registracijos numeriai. Girdėjau, jog į ginklo vamzdį reikia dar įpresuoti sertifikuotą plieną.

Tam būtina turėti specialią įrangą. O firmų, kurios turi licencijas tai daryti, yra vos keletas. Tad įsivaizduokime, kokias sąskaitas gausime, kai iš mūsų išvežė 104 eksponatus. Ar mes sugebėsime išpirkti visus juos? O kas nutiks su tais, kurie negrįš?

Sunaikins arba perduos kokiam ginklų fondui, o gal ir aukcionui“, - juodąjį scenarijų piešė J. Kanarskas.

Ilgametė Kretingos muziejaus vadovė V. Kanapkienė prisipažino jau kreipusis į Kretingos rajono savivaldybės merą Antaną Kalnių, nes muziejai dėl pandemijos, kelių karantino bangų neteko didžiulių pajamų ir iš savo lėšų niekaip negalėtų apmokėti sąskaitų už ginklų deaktyvavimą ir leidimų išdavimą.

„Meras objektyviai ir protingai pažvelgė į susiklosčiusią situaciją, suvokdamas jos neadekvatumą. Prašėme, kad tvirtinant kitų metų rajono savivaldybės biudžetą mūsų muziejui būtų skirta papildomai lėšų eksponatams išpirkti.

Jei nesumokėsime, savo reliktų nebeatgausime. Kokia bus suma, dabar net sunku prognozuoti“, - teigė ji.

Griebiasi šiaudo

Ne vienas eksponatus (galbūt laikinai) praradęs muziejaus vadovas bedė pirštu į dvi visiems Lietuvos muziejams atstovaujančias organizacijas: Lietuvos muziejų asociaciją (LMA) ir Muziejų tarybą prie Kultūros ministerijos.

Esą kodėl nebuvo įžvelgiamos grėsmės dar pačioje pradžioje, kai Seime, jo komitetuose buvo pristatomos dabar skandalu virtusios įstatymo pataisos.

„Dabar mes, muziejininkai, esame įvaryti į kampą. Įstatymo pataisa galioja ir jos nuostatos aklai vykdomos. Tačiau ar nematė tų siūlomų pataisų nei asociacija, nei taryba? Kodėl laiku nereaguota, kodėl nediskutuota aiškinant, koks absurdas siūlomas priimti? Štai, ko nesuvokiu“, - stebėjosi MLIM vadovas.

Tik po to, kai policija ėmė masiškai vežti eksponatus iš muziejų, sureagavo Muziejų asociacija: ji pranešė besideranti su kultūros ir vidaus reikalų ministrais dėl to, kad nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė tų muziejų vadovams ar fondų saugotojams, iš kurių jau paimti neregistruoti kaip nenaudojami ir nedeaktyvuoti ginklai ar šaudmenys.

Į kovo pabaigoje išsiųstą paklausimą birželio viduryje atsiliepė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis analogišką prašymą netaikyti baudžiamosios atsakomybės muziejininkams pateikė Policijos departamento (PD) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybėms. Rašte paaiškinta, kad didžioji dalis muziejinių ginklų ir kt. yra sukaupta dar iki 1992 m. ir yra nepavojingi, laikomi saugiai specialiose patalpose. Atsakymo iš PD ir VRM kol kas negauta.

Atkreiptinas dėmesys, jog minėtos institucijos yra vykdomosios valdžios atstovai, todėl norint spręsti problemą (koreguoti ydingas įstatymo nuostatas sudarant muziejų eksponatams išimtis ar supaprastinant tvarką) reikėtų kreiptis į tuos, kurie įstatymus leidžia, t. y. Seimą. Paaiškėjo, kad to nebuvo padaryta.

Parlamento Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis tik iš „Vakarų ekspreso“ sužinojo, su kokiomis absurdiškomis situacijomis dabar susiduria ir ateityje gali susidurti muziejai.

„Tai, ką papasakojote, pavadinčiau absurdu. Tai - vienas iš pavyzdžių, kai kažkokie ginklų ekspertai, pareigūnai viską traktuoja pažodžiui ir reikalauja neutralizuoti net ir nepavojingus, jau deaktyvuotus muziejinius eksponatus.

Manau, jog dabar galima būtų pamėginti pratęsti muziejinių ginklų legalizavimo terminą, o rudens sesijos metu sėsti prie apskrito stalo ir diskutuoti, kaip išspręsti šią problemą. Kaip keisti įstatymą“, - teigė jis.

 Įsigaliojus Seimo priimtai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisai muziejuose saugomi senoviniai ginklai traktuojami ne kaip istorinės vertybės, o kaip visuomenei realią grėsmę keliantys ginklai.

Muziejų asociacijos pirmininkas Raimundas Balza „Vakarų ekspresui“ teigė, kad kol kas laukiama atsakymų iš VRM ir PD.

„Ginklus reikės registruoti, nebent bus pakeista tvarka. Blogiausia, kai patys muziejininkai iškviečia policininkus, prašo pagalbos, bet vėliau policijos suvestinėse matome, kad buvo rasti ir konfiskuoti ginklai.

Patys muziejininkai tampa kalti, kad pakvietė policiją. O kur išveža ir saugo tuos artefaktus? Kokiomis sąlygomis?

Juk tam ir yra muziejai, kurie turi tinkamas sąlygas eksponatams saugoti. Pareigūnai tokių neturi, tad mes čia galime kalbėti ir apie Kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimą“, - teigė jis.

„Šaudančios“ lazdos

Muziejų tarybos pirmininkė, LJM direktorė Olga Žalienė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog ir jos vadovaujamo muziejaus laukia policijos vizitas.

„Tik į kritiką atsakysiu, jog nė vienas muziejus raštu nesikreipė dėl to įstatymo pakeitimo nuostatų neadekvatumo.

Būtumėme reagavę. Kita vertus, susidūrėme su aplinkybe, kai priimamos teisinės normos visiškai neatsižvelgiant į specifinius dalykus. Negalima tokių pačių taisyklių taikyti be leidimo namie laikomo šiuolaikinio ginklo savininkui ir nukenksmintam eksponatui muziejuje.

Dar blogiau vertinu eksponatų išsivežimą be jokio įspėjimo, pereinamojo laikotarpio. Kreipėmės ir mes į policiją, tad žiūrėsime, kaip čia bus.

Nedaug mes tų ginklų turime, bet vyksta karo laivo “Sūduvis„ perėmimo procedūra, o jis turi patrankas, kurias reikės deaktyvuoti“, - teigė muziejininkė.

LJM direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Romualdas Adomavičius tikino, kad spėlioti galima įvairiai.

„Net ir nežinau, ką paims, ką išveš. Turime raketinį pistoletą, kuris skirtas virvei iš valties iššauti. Yra XVIII a. carinės Rusios patranka, kuri buvo ištraukta iš uosto akvatorijos dugno. Yra burlaivio patrankėlė falkonetė.

Dar Antrojo pasaulinio karo mina prie laivų ekspozicijos po atviru dangumi. Ji tuščiavidurė, be abejo“, - sakė jis.

Tai, kad net ir lazda gali kartą iššauti, įrodo garsiojo Salantų tanko istorija. Mosėdyje, Viliaus Orvido sodyboje, dešimtmečius stovi sovietinis IS 2, iš kurio belikęs tik kiautas. Tačiau ekspertai kažkokiu būdu nusprendė, kad nors iš tanko šaudymo mechanizmo liko tik vamzdis, iššauti juo dar įmanoma.

Todėl labai greitai šiuo atveju susidomėjo ir Lietuvos policija. Dabar Kretingos rajono savivaldybė turės investuoti apie 5 tūkstančius eurų vamzdžiui deaktyvuoti.

Ant apsauginio kopagūbrio Giruliuose, Antrojo pasaulinio karo baterijos „Memel-Nord“ pabūklų aikštelėje, taip pat guli priešlėktuvinio pabūklo vamzdis. Surūdijęs.

Gal bus nuspręsta, kad ir jis kelia grėsmę visuomenei, kad būtina atlikti deaktyvacijos, registracijos procedūrą, kainuosiančią apvalią sumelę?

TAIKINYS. Jūrų muziejus turi vieną burlaivio patrankėlę (falkonetę), kurią taip pat gali tekti nukenksminti, kaip pavojų žmonėms keliantį ginklą.

EKSPONATAS. Dr. J. Genys prie buvusioje Pergalės a. (dab. Lietuvininkų a.) stovėjusios ir dabar muziejuje saugomos 1937 m. pavyzdžio prieštankinės sovietinės patrankos. Ir ji gali būti išvežta ekspertizei.

Sidebar placeholder