Klaipėda prieš 100 metų (22)

Prieš šimtą metų 1925-aisiais Klaipėdoje jau buvo minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

„Lietuvos nepriklausomybės 7 m. sukaktuvės Klaipėdos krašte“, - tokiu pavadinimu pradedamas „Klaipėdos žinių“ 1925 vasario 18 d. numeris.

Straipsnyje rašoma: "Šių metų šešiolikta Vasario Klaipėdoje švęsta be viešų iškilmių, visgi įspūdingai. Miestas buvo pasipuošęs vėliavomis. Savo šalies vėliavas buvo iškišę ir visi svetimų valstybių konsulai Klaipėdoje.

Gražiausiai buvo papuošta (vėliavomis, girliandomis ir šviesomis) Pašto rūmai.

Pietumis buvo iškilmingos pamaldos kareiviams, kurie, kaip paprasta, su muzika traukė per miestą. Parado bet gi nebuvo, nors miestiečiams tai būtų buvę įdomu matyti.

Vietoj kitų iškilmių Krašto Gubernatorius p. Budrys vakare buvo pakvietęs į Lietuvių Klubą apie 120 asmenų pokyliui-rautui Lietuvos Nepriklausomybės šventei paminėti.

Raute dalyvavo Valdžios viršūnės ir žymesni visuomenės darbuotojai. Tarp rauto dalyvių buvo matyti Krašto Prezidentas p. Bochertas, visi Krašto Direktoriai, būtent p. Juozupaitis, p. Reizgys, p. Šulzas, p. Panars, tūli Kr. Direktorijos decernentai, aukštesnieji Gubernatūros valdininkai p. Klemas, p. Jocys,p. Bruožis, ponas Gailius, keli vyresnieji teisėjai - valstybės gynėjai, centrinių įstaigų Klaipėdoje viršininkai, Kariuomenės atstovai, Krašto Tarybos Pirmininkas p. Reišys, Klaipėdos krašto Šaulių vadas p. Bruvelaitis, Pagėgių apskrities viršininkas p. Vongehr, Krašto Policijos direktorius P. Taleikis, p. d-ras J. Šaulys, Seminarijos direktorius Berg, Miesto valdybos pirmininkas p. Scharffetter...

Vietinę spaudą atstovavo „Klaipėdos žinių“, „Lietuvos keleivio“, „Memel Zeitung'os“, „Memel Dampfbooto“ ir „Volksstimmmes“ redaktoriai.

Jauki draugingo ir širdingo subuvimo atmosfera tęsėsi nuo 9 val. vakaro iki 3-4 val. ryto. Nejokiomis tvarkos taisyklėmis nesivaržydami svečiai čia praleido tikrai malonias valandas.

Kol visi su visais susipažino, pasisveikino, jautėsi dar lyg koks etiketo šaltumas, bet greit tai dingo ir tad jau linksmi, patenkinti veidai tebuvo matyti.

Gausiai apkrauti visokiomis „dieviškomis žegnonėmis“ stalai viliote viliojo savęsp. Lietuvių Klubo ekonomai-bufeto valdytojai čia įrodė, ką jie gali pagaminti svečiams patenkinti. O svečiai ir tikrai buvo patenkinti..."

„Amerika pirtyje“

„7-o pulko švietimo komisija Šaulių salėje pastatė, režisuojant kap. Moržuchinui, Keturakio “Amerika pirtyje".

Tiesa, vakarėlis visai netiko vasario 16 d. šventės ūpui.

Bet ką ten padarysi: mažai turime įmanomų ir lengvai pastatomų iškilmėms tinkamų veikalų, mažai ir teatro pajėgų Klaipėdoje turime - lyg ne savo krašte jaučiamės.

Nei čia savo teatro salės, nei čia savo šiokių tokių rūbų atsargos, nei čia kitų pačių mažiausiųjų patogumų. Ir taip negalime iš teatro mylėtojų srities nė sieksnio toliau nužengti", - nušvietė lietuviško teatro situaciją žurnalistai.

Keliausime „Lietuvių šventėn“

Vasario 19 d. „Klaipėdos žinių numeryje“ į akis krenta pranešimas apie tai, kad klaipėdiečiai organizuojami vykti į „Lietuvių šventę“ Tilžėje vasario 22 d.

"Vydūnas yra šventės rengįju. Žinome, ką jis mums teikia.

Kas kartą esame jo šventę lankę, esame jutę, kad čia kas didelio darosi. Gabus mūsų poeta yra išmanęs ar vienu, ar kitu būdu atrakinti mūsų širdies dureles ir padegti mūsyse giedriausio džiaugsmo liepsnelę.

Dėkavokime jam už kilnias gražias valandas tuo būdu, kad jas lankome kas kart vis skaitlingiau.

Vykime šventėn!"

Parama

Iš „Klaipėdos žinių“ vasario 20 d. numerio sužinome, kad "p. Gubernatorius Karklininkų nuskendusiųjų žvejų paliktiesiems pašelpti dovanojo 500 litų.

O Klaipėdos krašto žemės ūkio rūmams Krašto direktorija paskolino 60 000 litų už 4 proc. metams, tikslu jais mažažemiams, turintiems ne daugiau 100 murgų žemės, padėti įsitiekti originalinių sėklų. Taip jau žemės ūkio kelti ir žemės ūkio kursams vesti jiems įvelyta valstybinės pašalpos iki 13 500 litų".

Apie Vydūną. „Gabus mūsų poeta yra išmanęs ar vienu, ar kitu būdu atrakinti mūsų širdies dureles ir padegti mūsyse giedriausio džiaugsmo liepsnelę.“