Olandų pirklių įsikūrimas padėjo klaipėdiečiams vaduotis iš Gdansko įtakos

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

Klaipėdos miesto ir regiono prekyba XVI a.

Dauguma prekybos suvaržymų buvo proginiai (nederlius, epidemija ir pan.) ir netrukus būdavo panaikinami.

Iš Klaipėdos į Žemaitiją tuomet vedė du pagrindiniai keliai: senasis per Kretingą suko Platelių link, o naujasis ėjo per Gargždus.

Apie 1540 m. Lietuvos valdžia prie naujojo kelio Gargžduose įkūrė muitinę, kuo buvo nepatenkinti Klaipėdos pirkliai.

Vienas iš prasidėjusio Klaipėdos prekybos pakilimo požymių ir kartu stimuliatorius buvo olandų apsigyvenimas mieste.

Olandai XVI amžiuje tapo vyraujančia Baltijos jūros prekyboje ir laivininkystėje nacija.

Olandų pirklius ir laivų statytojus vykti į Klaipėdą paskatino kunigaikštis Albrechtas, pats aktyviai užsiėmęs jūrų prekyba.

Kai kurie Klaipėdoje įsikūrę olandai buvo kunigaikščio patikėtiniai ir prekybiniai agentai. Vienas žymiausių ir veikliausių buvo nuo 1539 m. mieste įsikūręs Hermann von Bommeln (Bommel, Bummel etc.), kuriam atsidėkodamas kunigaikštis padovanojo sklypus Klaipėdoje ir žemės valdas miesto apylinkėse.

Kiti žymesni „Klaipėdos olandai“ buvo įtakingas kunigaikščio verslo agentas Johannas (Janas) Harcksonas bei laivų statytojas Janas (Johannas) Jacobsenas.

Įdomu, kad po didžiojo 1540 m. Klaipėdos gaisro, kai liko stovėti tik 6 namai, Prūsijos kunigaikštis įsakė klaipėdiečiams savo namus atstatyti pagal olando von Bommelno namo pavyzdį - t. y. statyti tiksliai tokios pačios formos, aukščio ir pavidalo namus.

Iš viso 1539-1554 m. laikotarpiu minimi vienuolika Klaipėdoje apsigyvenusių olandų.

Olandų pirklių įsikūrimas padėjo klaipėdiečiams vaduotis iš Gdansko įtakos ir pradėti savarankišką jūrų prekybą. Klaipėdoje pradėjo kurtis lygeriai (Lieger) - iš kitų kraštų atvykę pirkliai, per kuriuos klaipėdiečiai palaikė ryšius su tarptautinės jūrų prekybos centrais.

Apsirūpinę pinigais ir prekėmis, lygeriai rudenį atvykdavo į Klaipėdą ir čia, tarpininkaujant vietos pirkliams, supirkdavo prekes ir pavasarį su pakrautais laivais grįždavo į Gdanską, Liubeką, Nyderlandus.

Palaipsniui lygeriai tapo užsienio - visų pirma Olandijos, Anglijos, Škotijos - prekybinių firmų atstovais ir su šeimomis ilgam įsikurdavo Klaipėdoje.

Lygeriai negalėjo gauti miestiečių teisių, todėl negalėjo verstis savarankiška prekyba.

Jiems buvo leidžiama pirkti reikalingas prekes iš Klaipėdos miestiečių, kurie tokiu būdu tapo lygerių subagentais ir supirkdavo jiems prekes valsčiuje ir Žemaitijoje.

Prūsijos kunigaikštis buvo suinteresuotas savo valstybės prekybos plėtra.

Kai 1552 m. rudenį Klaipėdos valsčiaus amtmonas kreipėsi į valdovą klausdamas, ar galima leisti išvežti grūdus laivais, jis gavo tokį kunigaikščio Albrechto atsakymą: jeigu klaipėdiečiai, kaip ir Karaliaučiaus gyventojai, superka grūdus Žemaitijoje ir iš to pelnosi, tai tokiu atveju tai yra naudingas dalykas.

Valdovas leido klaipėdiečiams užsiimti ir laivininkyste, traukti į Žemaitiją ir ten pirkti bei prekiauti.

Visa tai labai nepatiko Gdansko vietą Klaipėdos ir kitų Prūsijos miestų prekyboje užimti siekusiam Karaliaučiui.

1565 m. Karaliaučiaus miestų pirkliai įteikė skundą Prūsijos landtagui dėl nenormalios prekybos Klaipėdos mieste: esą Klaipėdoje toliau tęsiama prekyba su svetimšaliais lygeriais, kurie ten savo neteisėta veikla, ypač supirkdami ir išveždami linus ir sėmenis, pažeidžia visus susitarimus ir įsakymus.

Prasidėjo 100 metų trukusi ir daug žalos Klaipėdos prekybai padariusi konfrontacija su Karaliaučiumi.

Pasinaudodami savo kaip sostinės verslininkų galimybėmis ir įtaka, Karaliaučiaus pirkliai 1565 m. rugpjūtį išsirūpino iš Prūsijos kunigaikščio privilegiją, pagal kurią Klaipėda ir visi kiti Prūsijos užnugario miestai (Hinterstädte) privalėjo visas savo prekes gabenti į Karaliaučių ir ten parduoti.

Buvo uždraustas bet koks prekių išvežimas, plukdymas ir bet koks Karaliaučiaus pirklių veiklos varžymas.

Prūsijos mažesniųjų miestų įgaliotieji atstovai 1565 m. lapkritį landtage įteikė skundą, kuriame buvo protestuojama prieš Karaliaučiaus miestų prievartą ir savivalę, pažeidžiančią kitų šalies miestų nuo seno turimas privilegijas ir teises, bei įspėjama, kad Karaliaučiaus egoizmas galutinai įstums į skurdą visą kraštą.

Atremdami mažųjų miestų priekaištus, Karaliaučiaus miestai įrodinėjo, kad esą prekių sandėliavimo (Niederlage) teisė ir kitos laisvės jiems priklausė jau nuo jų įkūrimo [!], ir kad visoje kunigaikštystėje nėra kitos tokios tinkamos vietos visuotiniam prekių sandėliavimui (gemeine Niederlage).

Pasipriešinus luomams ir reikalą ištyrus Lenkijos karaliaus paskirtai komisijai, 1566 m. Karaliaučiaus privilegija buvo panaikinta, tačiau jau tų pačių metų spalį Klaipėdos miestiečiams buvo nurodyta išguiti iš miesto visus svetimšalius lygerius, klaipėdiečiams buvo uždrausta jų sukauptas prekes išgabenti jūra.

Klaipėdiečiai skundėsi, ir 1567 m. spalį Klaipėdos amtmonas gavo tokį valdovo raštą: "...mums skundžiasi Klaipėdos miesto burmistras, tarybos nariai ir paprasti klaipėdiečiai, kad tu nenori leisti jiems prekiauti su olandais ir kitais ten atvykstančiais svetimšaliais.[..]

Čia reikia žiūrėti tik, kad jie [olandai ir kt.] nieko negabentų į Gdanską: visas tokias prekes pirma reikia pristatyti į Karaliaučiaus turgų, o jei ten jų niekas nepirks, galės jas gabenti į Gdanską ar kur nori.

Tu privalai nedrausti vietos gyventojams prekiauti su svetimšaliais."

Karaliaučiaus pirkliams nepaliaujant skųstis, Prūsijos kunigaikštis 1580 m. balandį vėl iš esmės uždraudė klaipėdiečiams verstis jūrų prekyba.

Buvo liepta išgyvendinti iš Klaipėdos visus lygerius, visas prekes gabenti įprastu keliu Kuršių mariomis per Labguvą į Karaliaučių, taip pat uždrausta statyti didelius jūrinius laivus.

Tačiau 1583 m. rugsėjį Prūsijos valdovas, pabrėždamas, kad laisvos prekybos ir laivininkystės draudimas visai nualino Klaipėdos miestelį (das Stätlein), vėl leido Klaipėdos miestiečiams laisvai verstis jūrų prekyba ir laivininkyste, mokant jūrų muitą su sąlyga, kad klaipėdiečiai nepriims pas save jokių svetimšalių lygerių.

Vėlesniais metais klaipėdiečiams teko toliau nuolat kovoti dėl savo teisių, ir nors Karaliaučiaus miestams daugiau nepavyko įtvirtinti Klaipėdai ir kitiems Prūsijos miestams privalomo visų prekių gabenimo į Karaliaučių, visi Klaipėdos prekybos ir laivininkystės apribojimai buvo galutinai panaikinti tik 1657 m.

Bus daugiau.

FOTO APRASAS Doc. dr. Julius Žukas
ML-19-1
Julius Žukas
ML-19-2
Kunigaikštis Albrechtas. vle.lt. nuotr.
ML-19-3
Žibintai Mėmelyje. Biblioteka.lt. nuotr.
ML-19-4
mediakatalogas.lt. nuotr.