Pagrindine Klaipėdos eksporto preke tapo linai

Senieji Klaipėdos istorikai buvo dideli savo miesto patriotai, todėl istoriniuose šaltiniuose bei savo loginėse konstrukcijoje nesunkiai rasdavo viduramžių Klaipėdos kaip gana svarbaus jūrų prekybos centro požymių bei įrodymų.

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

Klaipėdos miesto ir regiono prekyba XVI a.

XVI a. pabaigoje Klaipėdos miesto prekyba pagaliau įgijo juridinį įforminimą - 1597 m. buvo įkurta Klaipėdos pirklių gildija, tais pačiais metais miestui buvo suteikta metinio turgaus (jomarko) privilegija. Apie Klaipėdos jūrų prekybos dinamiką liudija kai kurie išlikę statistiniai duomenys.

1 lentelė. Muito rinkliava Klaipėdos uoste 1541-1611 m.

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje Klaipėdos jūrų prekyba iš esmės liko tos pačios apimties, anksčiau aptarti dirbtiniai suvaržymai neleido sparčiau vystyti verslą.

1541 m. į Klaipėdos uostą atplaukė 8, 1590 m. - 62 laivai.

Pradžioje dominavo Gdansko laivininkai, nuo 1553 m. uoste pradėjo lankytis olandų, nuo 1589 m. - Liubeko laivai.

1554 m. pirmąkart paminimas Klaipėdos laivas, 1590 m. muitų registre figūravo trys klaipėdiečių laivai.

Klaipėdos prekybiniai laivai pradėjo pasiekti net Ispanijos uostus.

1540-1541 m. iš Klaipėdos jūra buvo eksportuota mediena, mėsa, odos, žuvys. Tuomet laivais buvo išgabentos 345 kapos (Schock) Klaipėdos valsčiuje pirktos ąžuolo medienos (Klappholz).

1553-1554 m. pirkliai vėl išvežė valsčiuje įsigytą medieną bei ąžuolines sijas (Wagenschoss) iš aplinkinių Prūsijos valdovui priklausiusių miškų.

1554 m. muitų registras Klaipėdos jūrų eksporte pirmąkart užfiksavo linus, sėmenis, kanapes ir javus. Išvežamų javų kiekiai tuomet buvo nedideli, o vėlesniais metais jų eksportas buvo smarkiai suvaržytas.

2 lentelė. Javų eksportas Klaipėdos uoste 1577-1592 m.

Pagrindine Klaipėdos eksporto preke tuomet tapo linai, 1590 m. per uostą buvo išgabenta 15 000 akmenų (apie 240 tonų) linų.

Prekyba linais tuomet tapo pagrindiniu Klaipėdos pirklių verslu, didelę tarpusavio konkurenciją dar labiau stiprino dėl Karaliaučiaus miestų pirklių skundų įvedami įvairūs prekybos apribojimai.

1597 m. rugsėjį Prūsijos valdžia paskelbė prekybos linais Klaipėdos mieste nuostatus, kuriuose buvo akcentuojama, esą prekyba linais Klaipėdoje yra nesąžininga ir smarkiai klastojama: esą kai kurie miestiečiai iš anksto sumoka tiekėjams pinigus už prekę, dėl ko viešas turgus praranda savo prasmę.

Visiems Klaipėdos pirkliams buvo uždrausta iš anksto sumokėti pinigus už prekes, visi pirkėjai privalėjo laukti turguje atvykstant pardavėjų su prekėmis.

Drauge buvo įsteigtas Sandorių teismas (eine Wette), kurio funkcija buvo prekybos taisyklių priežiūra bei pažeidėjų baudimas piniginėmis baudomis.

Vėlesniais metais klaipėdiečiai skundėsi šia prekybos linais Klaipėdoje tvarka (Mümlischen Flachsordnung) kaip bereikalingu ir faktiškai absurdišku Klaipėdos prekybos apsunkinimu, dėl kurio prekyba linais iš Klaipėdos persimetė į kitas vietoves.

Didžioji dalis Klaipėdoje parduotų linų buvo gabenama į Gdanską, tai buvo viena pelningiausių to meto prekių.

1576 m. gegužę Gdansko miesto taryba informavo Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestus, kad Gdanske bus įrengta linų rūšiavimo sankrova (Flachsbrake) lietuviškiems linams, nes jie jau daugelį metų atgabenami į Gdanską nekokybiški (falsifikuoti).

Ši priemonė menkai tepadėjo, nes 1590 m. kovą Gdansko linų pirkliai skundėsi savo miesto tarybai dėl nuolat blogos iš Rygos, Talino, Klaipėdos, Karaliaučiaus, Braunsbergo ir Elbingo atgabenamų linų kokybės ir prašė pagalbos.

Ne ką geriau buvo ir su kitomis prekėmis. 1576 m. sausį Gdansko pirklys Franz Kemmerer prašė miesto tarybos leisti jam ženklinti savo parduodamus lynus (Tau), nes anglai skundžiasi, jog lynai iš Klaipėdos, Karaliaučiaus ir Elbingo pardavinėjami Anglijoje kaip Gdansko lynai.

Pažymėsime, kad tai buvo joks išskirtinis reiškinys, prekių klastojimas, siekimas apgauti pirkėją ir pasipelnyti prekių kokybės sąskaita buvo įprastas viduramžių prekybos atributas, tai buvo būdinga pirkliams ir prekėms tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų.

Baigiant Klaipėdos jūrų prekybos XVI amžiuje apžvalgą būtina pažymėti, kad jūroje tuomet toliau klestėjo kaperiavimas ir plėšikavimas, nuo kurių kentėjo visų be išimties nacijų ir miestų prekybiniai laivai.

Tai, kad tarp smurtautojų šaltiniai nė karto nepamini Klaipėdos laivininkų, yra ne klaipėdiečių „gerumo“, bet jų laivininkystės silpnumo požymis.

1536 m. gegužę švedų kaperiai Gdansko uosto reide užgrobė Meklenburgo hercogo valdinio laivą su 8 lastais silkių ir nuplukdė į Klaipėdą, ten silkės buvo išmestos per bortą.

1564 m. iš Pernau (Pernu) grįžtantį Klaipėdos laivininką Hansą Schultzą sulaikė liubekiečiai, Klaipėdos miesto taryba prašė Gdansko padėti atgauti Liubeko užgrobtą laivą.

1565 m. balandį iš Klaipėdos atplaukiantį laivą piratai ties Gdansku tyčia įvarė į krantą.

1566 m. Klaipėdos laivininkas Frantzas Frahme su druska ir vynu pakrauta savo šute pakrante plaukė į tuo metu Danijai priklausiusią Ezelio (Saaremos) salą.

Pakeliui jo laivą užgrobė švedų kaperiai iš Talino (miestą nuo 1561 m. valdė švedai), tačiau po Talino pirklių protesto prieš tokius veiksmus klaipėdietis galėjo parduoti savo krovinį, pasikrovė geležį ir kitas prekes ir išplaukė atgal į Klaipėdą.

Pakeliui jį užgrobė Lenkijos ar Gdansko kaperis ir plukdė į Gdanską, bet pasirodžiusi neidentifikuotų laivų flotilė užgrobė abu laivus.

Nepajėgdama palaikyti didesnių laivų tempo, klaipėdiečio šutė atsiliko ir netrukus vėl pateko į Talino kaperių rankas.

Taline F. Frahme vėl atgavo savo laivą, tačiau nėra žinoma, ar po keturių jo laivo užgrobimų klaipėdietis laimingai grįžo į gimtąjį miestą.

1577 m. Klaipėdos laivininką Jakobą Gertsoną Aistmarėse užpuolė gdanskiečiai ir atėmė 600 talerių, 1583 m. balandį klaipėdietis pakartotinai prašė Gdansko miesto tarybos grąžinti jam pinigus.

Bus daugiau.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder