Palinkėkite palankaus vėjo Tarptautiniam Klaipėdos festivaliui užgimstančiam elinge

Klaipėdos muzikinis teatras pristatė naujausią ir ambicingiausią projektą – Tarptautinį Klaipėdos festivalį, savo vasaros scena pasirinkusį istorija alsuojantį Pauliaus Lindenau laivų statyklos elingą.  Vasarą čia bus galima išvysti net keturis „Skrajojančius olandus", tampančius festivalio tradicija, išskirtines šokio spektaklių premjeras ir romantišką simfoninės muzikos koncertą su „Paganiniu" vadinamu smuikininku. 

Jei ši vieta garsųjį kompozitorių Richardą Wagnerį įkvėpė parašyti ne vieną šimtmetį garsiausiose scenose karaliaujančią operą, kuo kitokie šiandienos kūrėjai?

Tradicine scena virsta Elingas 

„Esate nepaprastai džiugios ir unikalios akimirkos liudininkai. Pristatome gimstantį projektą – pirmąjį Tarptautinį Klaipėdos festivalį, turintį labai gražų ir ambicingą tikslą - tapti reprezentaciniu festivaliu, skleisiančiu garsą ne tik apie Klaipėdą, Vakarų Lietuvos regioną, Lietuvą, bet ilgainiui pristatysiančiam ambicingus meninius projektus Europai ir pasauliui", - akcentavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. 

Tarptautinis Klaipėdos festivalis išaugo iš tris dešimtmečius pajūryje karaliavusio vasaros festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje". Prakilnus KVMT noras garsinti uostamiestį už šalies ribų turi pagrindą: pernai Klaipėdos senajame elinge pristatyta Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas" sulaukė ypač aukštų įvertinimų. Ji apdovanota „Padėkos kauke" kaip geriausias praėjusių metų Klaipėdos festivalis, o režisieriui Daliui Abariui ir Dalando partijos atlikėjui Tadui Girininkui skirti „Auksiniai scenos kryžiai". Planuojama, kad Klaipėdos gimtadieniui dedikuota opera šiemet žiūrovų elinge lauks net keturis kartus – liepos 29 ir 31 bei rugpjūčio 1 ir 4 dienomis. Beje, elinge užgimęs „Skrajojantis olandas" sulaukė sėkmės ir pasauliniuose „meno vandenyse": jo pristatymas tarptautinėje platformoje „OperaVision" sukėlė tolimiausių šalių publikos susižavėjimą ir susidomėjimą Klaipėda bei čia pristatomais projektais. 

Viena iš „Skrajojančiam olandui" patikėtų misijų – Klaipėdoje pristatyti iš čia kilusius solistus. Šiemet į vėjų gairinamą elingo sceną grįžta ne tik Almas Švilpa (Olandas), T. Girininkas (Dalandas) ir kiti čia dainavę solistai. Debiutuos Richards Mačanovskis iš Latvijos (Olandas), Manuela Uhl iš Vokietijos (Zenta), Kristian Benedikt  (Erikas). Ir žinoma išgirsite Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą, simfoninį orkestrą, gėrėsitės baleto bei mimanso artistais.

Prisitaikyti prie „scenos" ir ją proteguoti 

Klaipėdos festivalio muzikos bangą pristatė charizmatiškasis KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Jo manymu, išskirtinė Klaipėdos elingo scenografija kurti nei grojantiems, nei dainuojantiems netrukdo, tačiau skatina gerai pasiruošti išskirtinėms gamtinėms sąlygoms. „Iššūkiu festivalio metu taps gamta: marios ir praplaukiantys laivai yra gražu, tačiau niekas nežino, kokie bus orai. Pernai vykusi „Skrajojančio olando" premjera atlikėjams, solistams ir visai komandai leido suprasti, kur jie yra ir ko reikia. Manau, šis festivalis bus jau prisitaikęs, su tam tikrais sprendimais, išvadomis žinant aplinką ir vietą",- sakė T.Ambrozaitis.

Anot KVMT vadovės Laimos Vilimienės, naujasis Klaipėdos festivalis į rinką žengia gerai pasiruošęs: turi stiliaus vadovą, jūriniais akcentais padabintą, lengvai įsimenamą logotipą. Ant marių kranto pristatomas  Klaipėdos festivalis ateina su kilnia misija: atkreipia dėmesį į ekologiškumo problemas. „Menas ir ekologija – veikdami kartu gali tapti galinga jėga, nulemsiančia mūsų laimingą gyvenimą ateityje ir tęstinumą",- akcentavo L.Vilimienė, žadėjusi ekologines provokacijas, publikai ruošiamas kartu su partneriu Lietuvos jūrų muziejumi.

Spektaklis – nepakartojamas lyg jausmas 

Operos „Skrajojantis olandas" muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas, ruošiasi vasarai bei sau, kolegoms ir visai Klaipėdai linki palankaus vėjo. „Džiugu, kad „Skrajojantis olandas" surinko tiek daug palankių atsiliepimų bei įrodė savo vertę. Tačiau muzikoje nėra pasikartojimų: kiekvienas festivalis pulsuoja sava, nepakartojama gyvybe, kuri užsimezga su pirmais akordais ir nutrūksta ties paskutine nata. Spektaklis – tai tarsi jausmas ir niekas nežino kokia bus jo kulminacija ar baigtis. Tad ir šių metų „Skrajojantys olandai" bus kitokie, ypatingi ir nepakartojami. Muzika prie vandenų visada skamba kitaip",- kvietė ateiti ir išgirsti naujus operos skambesius M. Pitrėnas. 

Anot operos „Skrajojantis olandas" režisieriaus Daliaus Abario, kurdamas pirmą kartą kai kurių dalykų nežinai, vyrauja didesnis kūrybinės grupės susikaupimas, koncentracija. „Antrą kartą leidžiama sau šiek tiek atsipalaiduoti. Bet šis atvejis - ne toks. Antras kartas bus žymiai sudėtingesnis, nes viską reikia pradėti iš naujo  – infrastruktūra, repeticijos, nauji solistai. Per keturias dienas gali nepavykti lengvai praslysti, kaip praėjusiais metais, turint omenyje orą. Ruošiamės ir galvojame, kad gali būti įvairių stichijų, reikės pasiruošti dar didesniems netikėtumams nei praėjusiais metais", - spaudos konferencijoje kalbėjo D. Abaris.

Žėrinti marių muzika 

Rugpjūčio 6 d. elinge kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru gros „Rusų Paganini"  Europos spaudoje vadinamasis smuikininkas Maksim Fedotov. Koncerto „Elingo ritmu – žėrinti marių muzika" dirigentas Robertas Šervenikas, kiekvieną vasarą į pajūrį grįžtantis su vis naujais žinomais atlikėjais bei rečiau girdėtais klasikinės muzikos kūriniais, pasakojo, kad tądien bus galima mėgautis konservatyviojo romantiko Max Bruch koncertu smuikui ir orkestrui, Camille'io Saint-Saënso „Introdukcija ir rondo capriccioso" bei Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta" ištraukomis, kurio premjerą Muzikiniame teatre išvysite rugsėjį.

Ypatingos premjeros 

Rugpjūčio 13 ir 14 dienomis vyks dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių premjeros: „Stabat mater" (pagal Giovanni Batista Pergolesi) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris". Spektaklius Klaipėdoje kurs tarptautinė komanda: choreografas Edward Clug (Rumunija/Slovėnija), choreografo asistentas Gaj Žmavc (Slovėnija), scenografas ir kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Projektui vadovauja žymus šiuolaikinio baleto kūrėjas, Slovėnijos nacionalinio baleto teatro trupės vadovas Edward Clug. Šios premjeros bus įtrauktos ir į KVMT repertuarą, tad  vėliau bus rodomos Žvejų rūmų scenoje.  

„Ypatingoje aplinkoje atskleisime du skirtingus moters paveikslus. Abu vienaveiksmiai baletai 2014 m. buvo pastatyti Slovėnijos Mariboro teatre ir nuo to laiko apkeliavo daugybę šalių bei festivalių. Džiaugiuosi galėdamas šiuos spektaklius kurti  Klaipėdos ambicingame festivalyje ir dirbti su daug žadančia jaunų profesionalų komanda, šokančia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupėje",- pasakojo choreografas E. Clug.  

Sidebar placeholder