Smiltynės pažinimas - su nuotykiais

Dvylikos ekskursijų (jos tęsis iki rudens pradžios) ciklas dedikuotas svarbiam istoriniam įvykiui paminėti: lygiai prieš 125 metus, 1900 m. Klaipėdos miestas iš Vokietijos imperijos Smiltynę už 32 371 markę nusipirko. Nuo tada pradėjo reguliariai kursuoti ir keltas „Sandkrug“ (liet. „Smiltynė“).

Projekto bei žygių sumanytojas, vadovas Denisas Nikitenka džiaugėsi, jog klaipėdiečiai iš naujo atranda, regis, iki kaulų čiulpų pažįstamą Smiltynę. Į ekskursijas buvo atvykę smalsuoliai ir iš Vilniaus miesto, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Šilalės, Tauragės ir kt. rajonų.

Ekskursijose istoriniais Smiltynės takais jau dalyvavo arti 200 žmonių.

Jauniausia Europoje

Nors ir nebuvo linkęs atskleisti visų detalių (norima išsaugoti netikėtumo efektą būsimų žygių dalyviams), nuo 2012 metų Smiltynę tyrinėjantis D. Nikitenka įvardijo labiausiai žmones nustebinančius faktus.

„Dauguma pakelia antakius, kai būnant ant istorinės Smėlio karčemos kopos žmonėms papasakoju, jog XVI a. Kuršių nerija baigėsi čia. Ties Senąja perkėla. O likusi 2 km atkarpa yra susiformavusi per maždaug 300 metų, kol dar nebuvo pradėti nuo XIX a. pabaigos vykę smėlio tramdymo, kopų apželdinimo darbai. Taigi, visai šalia Klaipėdos mes turime jauniausią, žmonių apgyvendintą žemę Europoje“, - teigė jis.

Žygių dalyviai sužino apie daugybę su Klaipėdos kraštu, pajūriu, Kuršių nerija susijusių istorinių aplinkybių, ir visos jos tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Smiltyne.

„Čia prasidėdavo arba baigdavosi kelionė: nuo viduramžių, kai 1283 m. raiti lietuviai nusiaubė Sembos pusiasalį, iki naujųjų laikų. Garsiausia keliautoja - Prūsijos karalienė Luizė. Bet savo pėdsaką paliko ir daugiau garsių asmenybių, apie kurias papasakoju. Čia, Smiltynėje, buvusioje karčemoje, gimė net populiari Vokietijoje daina“, - intrigavo kraštotyrininkas.

© UNIVERSALU. Į pažintinius žygius Smiltynėje atvyksta tiek jaunimas, šeimos su mažamečiais vaikais, tiek garbaus amžiaus žmonės. Daugiausiai - klaipėdiečiai. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Ekskursijų dalyviams keliauti laiku padeda žygių vadovo sukaupta ir demonstruojama gausi, įvairi ikonografinė medžiaga: senieji žemėlapiai, schemos, litografijos, atvirukai, nuotraukos. Žmonės turi progą prisiliesti net prie tikrų artefaktų.

„Smiltynėje įvairiose vietose esu radęs žemės paviršiuje gulėjusių įdomių XIX a. - XX a. pirmosios pusės reliktų: nuo angliškos kaolino pypkės fragmento iki garsiojo kurhauzo firminių puodukų šukių, net prancūziškų kvepalų buteliuką su turiniu. 

Leidžiu žmonėms tiesiogine šio žodžio prasme užuosti prieškario kurortinio gyvenimo kvapą... Keliaujame pačiomis prasmingiausiomis ir įdomiausiomis, bet nuo visuomenės akių paslėptomis istorinėmis vietomis“, - teigė D. Nikitenka.

Nuo Smėlio karčemos kopos - iki pietinio molo. Toks yra žygių maršrutas, ir užtrunkama apie 3,5 val., kurios neprailgsta.

„Čia kiekviename žingsnyje apstu istorinių pėdsakų. Pats nustebau, koks margas būna pasakojamų motyvų spektras: tai ir karo, Europos pašto keliai, ir miškininkystės istorija, burlaivių epocha, uosto vystymasis, kurortiniai perliukai. 

Pavyzdžiui, ar žinojote, kokį rinkodarinį triuką XX a. pr. pasitelkė Smiltynės kurorto kūrėjai, norėdami nušluostyti nosį ant populiarumo bangos buvusiai Juodkrantei? 

Ištraukė tokį kozirį, prieš kurį savo nuostabiomis vilomis, restoranais, pramogomis garsėjusi Juodkrantė negalėjo apsiginti. Ateikite į ekskursijas, ir sužinosite“, - nesutiko atskleisti paslapties pokalbininkas.

Traukūno efektas

Taigi, liko dar 6 ekskursijos, ir dalis jų vyks labai netikėtomis, net dramatiškomis aplinkybėmis gimusiu nauju maršrutu.

„Ekskursijos vyksta šeštadieniais ir sekmadieniais. Žmonės iš Šiaurinio rago keliasi keltu ir 11.15 val. susitinkame prie Kuršių nerijos nacionalinio parko lauko informacinio stendo, esančio šalia Senosios perkėlos, pačioje Smiltynėje. Bet liepos 5-oji įsimins visam gyvenimui. 

Apie 9 val. AB „Smiltynės perkėla“ pranešė, jog dėl pavojingo mūsų uosto fenomeno traukūno sustabdyti keltų reisai Senojoje perkėloje. Skubiai susisiekiau su dispečere, o ji patikino, jog 11 val. keltas iš Šiaurinio rago tikrai nekels. Ką daryti?“ - pasakojo D. Nikitenka.

Jis tikino gyvenime nėra atšaukęs nė vieno savo žygio, tad teko improvizuoti.

„Žaibiškai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešiau, jog į žygį renkamės Smiltynėje ties Naująja perkėla, tad keisis ir maršrutas, temos. 

Neįmanoma buvo prognozuoti, ar nors vienas žmogus sugebės persiorientuoti. Man - taip pat iššūkis, nes ekspromtu reikėjo sukurti naują kelionės planą, sugalvoti temas, prisiminti daugybę faktų. Bet klaipėdiečiai - šaunuoliai: žygis įvyko ir pavyko. Su kaupu! Gimė naujas, labai įdomus maršrutas“, - teigė žurnalistas.

Anot jo, iš likusių 6 ekskursijų bent 2, o gal ir daugiau bus organizuojamos „Traukūno būrio“ vardu juokais pavadintu maršrutu.

„Visiškai kitokios temos... Apie buvusį vyriausiąjį uosto inžinierių Ludwigą Hageną ir jo indėlį į uosto infrastruktūros pokyčius, susijusius su apsauginio kopagūbrio formavimu. Aptikome tikrai iš XIX a. pabaigos Smiltynėje likusią tebeaugančią kalnapušę. Įspūdingas medis! 

Aplankėme vokiečių Antrojo pasaulinio karo paveldą: Seestrand bateriją, kurioje žygeiviai patys galėjo tapti atradėjais, nes vėjas atpustė įvairių reliktų. Ėjome pajūriu, ir čia bene geriausiai atsiskleidžia Europos pašto trakto motyvas. Paplūdimių mados aplankant buvusio nuostabaus restorano „Strandhalle“ vietą“, - vardijo žygių vadovas.

© RELIKTAI. Žmonės turi progą ne tik išgirsti įdomiausias istorijas, bet ir prisiliesti prie autentiškų prieškario reliktų. Smiltynės kurhauzo puoduko fragmentas su firminiu užrašu. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Istorijų, objektų, slėpinių tiek daug, jog išvardyti reikėtų kelių laikraščio puslapių.

„Pagaliau žmonės atranda Smiltynę! Gimsta suvokimas, kokia ji ypatinga. Kokia svarbi mūsų miestui, visiems lietuviams, kiek daug joje likę istorinių pėdsakų, puikiai atskleidžiančių ir jūrinės kultūros temas, ir Kuršių nerijos vaidmenį Europoje. 

Smiltynė - ne tik paplūdimiai, Jūrų muziejus su delfinariumu. Ji yra istorijų pasakotoja, ir žmonės po ekskursijų unisonu komentuoja, jog nieko panašaus nesitikėjo, daugybė faktų - nauji, aplankytos vietos tampa atradimais“, - apibendrino D. Nikitenka.

Apie būsimas ekskursijas informacija pateikiama socialiniame tinkle „Facebook“ (paskyroje „Denisas Nikitenka“) ir penktadienio „Vakarų ekspreso“ laikraštyje, rubrikoje „Dienos paštas“. Registracija į žmonėms nieko nekainuojančius žygius nevykdoma. 

„Kiek Smiltynės mylėtojų susirenka, tiek ir priimu. Negi išvarysi, jei ateitų nesiregistravę?..“ - svarstė ekskursijų vadovas.