Klausinėdami sužinojome apie rašytojo didžiausias baimes, mokyklos laikus bei komplikuotą jo santykį su matematika. Gavome patarimų dėl gimnazistus bauginančios ateities ir savirealizacijos, idėjų, ką skaityti - akcentas U. Eko ,,Fuko švytuoklė".
Gaila, nenustebino mintys apie varganą rašytojo duoną Lietuvoje. Ir ne todėl, kad jos neįdomios, o todėl, kad tokia situacija, apie tai kalbėjo jau ne vienas mūsų kalbintas kūrėjas - išgyventi rašytojui vien tik iš kūrybos - praktiškai neįmanoma.
,,Gera pabaiga yra trečdalis kūrinio“, - dalijosi J.Žilinskas. Kalbėdamas apie rašymo procesą rašytojas taip pat paminėjo, jog kopijavimas yra mokymosi procesas ir jam patinka savo kūryboje įdėti perfrazuotų ar truputį pakeistų žinomų frazių. Paklaustas, ar norėtų savo knygą kada nors ekranizuoti, prancūziškai sušuko: ,,Su malonumu!” Net sužinojom, kam, jei galėtų, skirtų plikio iš romano ,,KGB vaikai" vaidmenį - ogi Valentinui Masalskiui!
Gvildenome nemažai temų, tačiau kalba vis grįždavo prie muzikos. Pasirodo, profesorius turi tikrai neblogą muzikinį skonį. Studijų metais ,,Queen“ jam taip patiko, kad net parašė grupės fanclub‘ui Londone prašydamas plakato, bet atsakymo sulaukė kaip 200 svarų metinės narystės pasiūlymo šablono... Klausinėjusieji taip pat pasidalijo savo mėgstamais atlikėjais - visai smagu, kad klausoma muzika, galima sakyti, sutapo.
Pasisėdėjimą užbaigėme su visiems žinoma dainele ,,Du gaideliai“ ir paties Žilinsko kurta daina. Akompanavo pats rašytojas. Mums liko tik pritarti ir su projektu ,,Jaunimas ant karštosios kėdės sodina" atsisveikinti iki kitų mokslo metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą