Veiviržėnų bendruomenės žuvienė užkariavo ragautojų širdis

Iššūkis, virtęs tradicija

Veiviržėnų bendruomenė jau seniai garsėja savo išradingumu. Praėjusiais metais jie sukūrė įspūdingą spektaklį, o vėliau sėkmingai dalyvavo „Red Bull“ muilinių lenktynėse Kaune. Šiemet jie išsikėlė naują, ambicingą tikslą – laimėti Rusnės žuvienės virimo čempionatą.

„Bendruomenės sėkmė – jos talentingi nariai, aukojantys savo laiką, einantys, darantys be papildomo raginimo ir atlygio. Kiekvienas čia randa sau veiklos. Veiviržėnų bendruomenės tikslas yra garsinti miestelio vardą, parodyti, kad čia gyvena veiklūs, kūrybingi žmonės. 

Bendruomeniškumas, savanorystė, veiklumas, pasitikėjimas, vienybė – tai kertiniai principai, kurie nuolat lydi Veiviržėnų bendruomenę. 

Kai viskas daroma su teigiama emocija, meile – kitokio rezultato nei žmonių šypsenos ir padėkos būti ir negali“, – įsitikinęs Veiviržėnų bendruomenės pirmininkas Julius Pozingis.

Anot jo, idėja dalyvauti žuvienės virimo čempionate, gimusi Vaido Jurkaus ir Artūro Nikitino galvose, greitai uždegė visos bendruomenės aistrą. Ypatingas atradimas – 100 metų senumo, 350 litrų talpos ketaus puodas, išlikęs nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų. Jis tapo jų sėkmės talismanu. 

Nors puodą, sveriantį 150 kg, buvo tikras iššūkis išvalyti ir pervežti, bendruomenės nariai, atsidūrę prieš šį išbandymą, nepalaužiamai siekė savo tikslo. 

Trisdešimt žmonių, nuo vaikų iki senelių, susibūrė ir visą mėnesį plušėjo. Jų pastangomis puodui buvo pagaminta speciali metalinė konstrukcija su ugniakuru.

Žuvienė kaip spektaklis

Veiviržėnų komanda nusprendė, kad vien skanios žuvienės neužteks. Kaip „Bangai“ pasakojo J. Pozingis, virimas tapo tikru spektakliu. 

Visi ingredientai – lašiša, krapas, svogūnas, morka, bulvė, druska ir pipiras – virto gyvais personažais, kurie dainavo, šoko ir linksmino publiką.

Didžiausią įspūdį paliko A. Nikitino sukurta 4 metrų ilgio lašišos skulptūra, pakelta į 5 metrų aukštį. Prie jos esantis mygtukas su užrašu „Suvirpink lašišos širdį“ kvietė lankytojus paspausti jį koja. 

Paspaudus, viršun kildavo mažesnė žuvelė, kuri atsiremdavo ir suvirpindavo varpelį, taip „suvirpindama“ lašišos širdį. Šis žaismingas akcentas pritraukė minias smalsuolių ir tapo viena labiausiai fotografuojamų vietų.

Negana to, visa šventė kvepėjo namais – čirviniai blynai, tapę Veiviržėnų bendruomenės simboliu, ir Veronikos Jurkuvienės virta obuolienė buvo dalijami šventės dalyviams. „Sulaukėme gausybės pagyrų, padėkų, nes buvome kitokie, buvome įdomūs, kūrybingi“, – įspūdžiais dalijosi pirmininkas.

Meilė – geriausias ingredientas

Atėjus metui ragauti, prie Veiviržėnų bendruomenės stalo nusidriekė didžiulė eilė. Žmonės nekantravo paragauti žuvienės iš legendinio puodo.

Bendruomenės šefas Vaidas Jurkus, paklaustas apie receptą, nedvejodamas atsakė, jog geriausias recepto pagrindas yra meilė. 

Būtent ji leido sukurti tobulą skonį, o Veiviržėnų bendruomenės šūkis „Karalienės lašišos nenuginčysi nuomonės – skaniausia sriuba Veiviržėnų bendruomenės“ skambėjo garsiai ir plačiai.

Iš viso buvo išvirta apie 160 litrų žuvienės, kuriai sunaudota 30 kilogramų lašišos, didelis kiekis daržovių. Nors Veiviržėnai nelaimėjo pirmosios vietos, jie tapo moraliniais nugalėtojais. Iš viso buvo išdalinta 700 porcijų žuvienės.

Žmonių šypsenos ir nuoširdūs žodžiai tapo geriausiu atlygiu.

Daugybė atvykusių lankytojų džiaugėsi ne tik puikiu maistu, bet ir nuostabia bendruomenės kiemelyje tvyrojusia atmosfera. Ne vienas lankytojas, sužinojęs apie bendruomenės dalyvavimą, atvyko iš tolimiausių Lietuvos kampelių. 

O tai tik dar labiau sustiprino bendruomenės tikėjimą savo veikla. Tokie renginiai, pasak J. Pozingio, įrodo, kad bendruomeniškumas ir tikėjimas tuo, ką darai, yra didžiausia stiprybė.

Pasidalijo receptu

Šiam patiekalui reikės žalios lašišos, svogūnų (jų V. Jurkus naudoja gausiai), morkų, bulvių, krapų, žuvies prieskonių, druskos, pipirų, sviesto, citrinos sulčių, grietinėlės ir šlakelio degtinės. Kiek ir ko naudoti, priklauso nuo verdamo žuvienės kiekio ir skonio.

Pirmiausia į puodą sudedama lašiša. Galva ir uodega sudedama į marlę. Viskas užpilama vandeniu. Kiek pakaitus (virimo sulaukti nereikia), lašiša ištraukiama iš puodo, iš jos išimamos ašakos. Marlėje esanti galva ir uodega palieka virti toliau, kad sultinys būtų gardesnis. 

Tada sudedami svogūnai, ir viskas ant lengvos ugnies ilgai verdama. Tuomet marlės turinys ištraukiamas, suberiamos smulkiai pjaustytos morkos ir bulvės, nukaulinta lašiša, įdedamas gabaliukas sviesto, suberiami krapai, prieskoniai pagal skonį, įspaudžiama citrinos sulčių ir verdama. 

Kiek pavirus, supilama grietinėlė. Na, o pabaigoje įpilamas šlakelis degtinės. Į lėkštę įpylus sriubos, pabarstoma dar šiek tiek krapų. Skanaus!