Yan Malaki: „Noriu dar daugiau šokti“

Kokį kelią reikia nueiti, kad taptum "Auksinio scenos kryžiaus" laimėtoju?

"Auksinio scenos kryžiaus" nebuvo net mano svajonėse. Aš jo nesiekiau. Buvau girdėjęs apie šį apdovanojimą, kuris skiriamas daug pasiekusiems, daug patirties scenoje sukaupusiems profesionalams. Aš taip maniau... 

Kai sužinojau, kad esu nominuotas "Auksiniam scenos kryžiui" už vaidmenį šokio spektaklyje "Sapnai ir kaktusai", labai apsidžiaugiau, tačiau nesitikėjau laimėti. Būti nominuotam man buvo didžiulis pasiekimas ar net dovana. 

Džiaugiausi, kad mano pastangos ir darbas pastebimi. Kai šį apdovanojimą gavau - buvau labai laimingas, tačiau vis dar buvo sunku patikėti, kad tai nutiko. 

Stengiuosi dirbti dar daugiau, geriau... Tai man suteikė dar daugiau motyvacijos eiti į priekį, siekti.

Gal laimėjimas ir įpareigoja būti dar geresniam šioje srityje?

Gal ir įpareigoja, bet aš lieku paprastu žmogumi, kaip visi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistai. Niekuo nesiskiriu nuo savo kolegų ir nenoriu išsiskirti. 

Tiesiog dirbu toliau. Jei kažkuris vaidmuo man nesiseks, natūralu, kad mane pakeis kolega, kuriam šis vaidmuo "lips" labiau. Visko būna. žmogus negali visko daryti tik idealiai. 

Gal po šio laimėjimo atsirado noras, kad ant jūsų lentynos sužibėtų dar daugiau apdovanojimų?

Ne. Tiesiog smagu, kad mano namuose stovi apdovanojimas su užrašu "Geriausias metų baleto artistas". 

Man tai tarsi užtvirtinimas, kad einu tinkama linkme, kad mano darbas davė vaisių. 

Kolekcionuoti laimėjimų tikrai neplanuoju... 

Spektaklis "Sapnai ir kaktusai" jums tapo ypatingu?

Spektaklis "Sapnai ir kaktusai" man buvo ypatingas nuo pat pradžių, kai tik sužinojome, jog jis bus statomas Klaipėdoje. 

Dabar, žinoma, tai mano mylimiausias spektaklis. Neįmanoma jame šokti neatiduodant visos savo esybės. Sudėtinga choreografija, tad jautiesi labai laimingas tai įveikęs. 

Kaip jūs suprantate šio spektaklio esmę?

Sudėtinga choreografija pristatoma per humoro prizmę. Kai esu scenoje net neturiu laiko sekti siužetą, taip greitai ten vyksta veiksmas. 

Labai džiaugiuosi, kai šokdamas girdžiu, kaip žiūrovai salėje juokiasi. Greičiausiai tokia mūsų ir šio spektaklio misija: žmonėms suteikti pozityvių minčių. 

Ar esate laimingas pasirinkęs baleto artisto profesiją? 

Jei sakyčiau, kad tai sunki profesija, tai nieko nepasakyčiau (juokiasi). Tai labai labai sunki profesija, kurios žodžiais nenusakysi. 

Jei sakyčiau, kad tai sunki profesija, tai nieko nepasakyčiau. Tai labai labai sunki profesija, kurios žodžiais nenusakysi.

Sunkus, kruopštus ir daug atsidavimo reikalaujantis darbas, kuris tave augina ne tik kaip scenos profesionalą, bet ir kaip žmogų. 

Galiu perspėti, kad jei nesate nusiteikęs šiai profesijai atsiduoti kasdien: repeticijose, scenoje, net mintyse, - jums nepavyks nieko pasiekti. 

Jei tik kelias dienas pabandysi kažkaip prastumti repeticijas - scenoje rezultato jau nebepasieksi. 

Kas jus motyvuoja?

Kai šoku scenoje - jaučiu didelį malonumą ir publikos palaikymą. Susikuria ypatingas ryšys!
Noriu gyventi ir dirbti jausdamas malonumą. 

Daryti tik tai, ką myliu visa širdimi. Baleto artisto profesija man visa tai suteikia. Nieko nestinga!

O baleto artisto profesijos minusai: didžiulis fizinis krūvis, maisto ribojimas?

Fizinis krūvis - didelis, o maisto riboti netenka. Ir niekas mūsų baleto trupėje to nedaro. Gali valgyti viską, ką tik nori ir bet kuriuo paros laiku. 

Svarbu nuoširdžiai dirbti repeticijų salėje ir visos gautos kalorijos bus sudegintos. 

Gali valgyti viską, ką tik nori ir bet kuriuo paros laiku. Svarbu nuoširdžiai dirbti repeticijų salėje ir visos gautos kalorijos bus sudegintos. 

Ko reikia, kad taptum geru baleto artistu - fizinių duomenų ar noro?

Fiziniai duomenys pravers, bet noras - svarbiausia. Būtina siekti savo svajonės. Dar praverstų gerai žinoti, ko tu sieki. 

Tiesiog kasdien eiti į repeticijas, o po jų skubėti namo - nepakaks...

Ši profesija ne tik daug reikalauja iš jai atsidavusio baleto artisto, bet ir yra trumpa...

Kiekvienas baleto artistas pats pasirenka, kada jam palikti šią profesiją. Kiekvieno žmogaus kūnas unikalus. 

Man 22-eji, planuoju šokti mažiausiai iki kol sulauksiu 40 metų. Noriu šokti ilgiau. Jei dabar man dažnai kažkas skauda, tai bijau, kad senstant skaudės dar labiau. 

Baleto artistu tapai, nes tuo labai tikėjo tavo mama?

Vaikystėje mano mama šoko pramoginius šokius. Vėliau, kai ji paaugo, draugės sakė, kad šokis - tai ne profesija, ji nieko nepasieks, negalės iš to gyventi... Mama šokius metė, o gaila... 

Dar vaikystėje, vos 6-erių, mama gimtajame mano mieste Apostolovėje (Ukraina) nuvedė mokytis vokalinio dainavimo pas mokytoją Eleną Magerą, vadovavusią vaikų kolektyvui. 

Mokytoja mamai pasiūlė, kad turėčiau išbandyti save ir kaip šokėjas. Mokytojos dukra Aleksandra Magera gretimame mieste mokė šokio vaikus, tad mama mane vežė mokytis šokio. 

Taip net aštuonerius metus lygiagrečiai mokiausi tiek dainavimo, tiek šokio, kol nepradėjau studijuoti Kyjivo Serge'o Lifario municipalinėje šokių akademijoje (Ukraina). 

Nuoširdžiai dėkoju Elenai ir Aleksandrai Mageroms, kurios manyje išugdė ne tik šokio profesionalo pradmenis, bet ir daug dėmesio skyrė ruošdamos tapti artistu ar tiesiog geru žmogumi. Jų dėka tapau tuo, kas esu!

Mano mama labai stengėsi, kad aš galėčiau įgyvendinti savo norus ir svajones. Mama mane ir brolį nuo mažens vedė į įvairius būrelius, leido į konkursus, keliones. 

Kai aš baigęs 9-ą klasę pradėjau studijuoti Kyjive, visa šeima dėl to, o vėliau ir dėl brolio noro šokti persikėlė į šį miestą. Esu labai dėkingas savo šeimai už palaikymą. 

Jūsų brolis taip pat baleto artistas?

Mano jaunesnysis brolis Nikita, kuriam šiuo metu 18-a, kaip ir aš, baigė Kyjivo Serge'o Lifario municipalinę šokių akademiją, šiuo metu baigia mokslus Amerikoje ir ieškosis darbo. 
Vasarą brolis planuoja apsilankyti Klaipėdoje. 

Aš gyventi ir dirbti Amerikoje nenorėčiau. Man tai tarsi kitas pasaulis. Džiaugiuosi, kad mano broliui ten sekasi puikiai. Aš būdamas jo metų tiek dar nebuvau pasiekęs... 

O kaip jūs patekote į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą?

Kyjivo Serge'o Lifario municipalinę šokių akademiją baigiau pačiame pandemijos įkarštyje. Intensyviai ieškojau darbo, o pasiūlymų nebuvo. Daugelis teatrų buvo tiesiog uždaryti ir naujų trupių narių nerinko. 

Atvykti į Klaipėdą pasiūlė mano draugai, jau dirbę šiame teatre. Jie apie mane papasakojo Muzikinio teatro baleto trupės vadovui, vyriausiajam choreografui Aurelijui Liškauskui. 

Atvykdamas į Klaipėdą nejaučiau jokios baimės, nors vykau į nepažintą šalį, nežinomą miestą. Man labai patinka nedideli jaukūs miestai, kur tyla ir ramybė, nenorėčiau gyventi tokiame megapolyje kaip Niujorkas, kur daug žmonių, verda gyvenimas. 

Mumis čia labai rūpinasi, padėjo susirasti būstą ir puikiai priima. A. Liškauskas visais labai nuoširdžiai rūpinasi, nuolat klausia mūsų nuomonės, diskutuoja. 

Sektinas pavyzdys mums ir visiems. 

Kaip pavyko pasiekti, kad esate kone visų spektaklių pagrindinių vaidmenų atlikėjas?

Vos atvažiavau ir iš karto šoktelėjau keliais laipteliais aukštyn! Po studijų baigimo tiesiog troškau dirbti, aišku, ir dabar noriu, bet su laiku tas noras tampa kasdienybe. 

Tuo metu tiesiog "degiau" noru šokti ir man pavyko. Pagrindiniai vaidmenys repertuaro spektakliuose sekė vienas kitą, greitai įsiliejau. 

Esu labai dėkingas, kad Muzikinis teatras manimi tikėjo ir tiki bei suteikia galimybes tobulėti. Tai didžiulė atsakomybė, tačiau tikiuosi, kad pateisinu manimi tikinčio kolektyvo viltis. 

Kokie įsimintiniausi vaidmenys?

Žilvinas iš Eduardo Balsio baleto "Eglė žalčių karalienė", Jaunasis Faustas iš to paties pavadinimo šokio spektaklio pagal Johanną Wolfgangą Goethę, Princas iš Piotro čaikovskio "Spragtuko", Zorba iš Mikio Theodorakio baleto "Graikas Zorba". 

Labai norėčiau dar kada sušokti Zorbą, nes tai buvo vaidmuo iš klasikinio baleto. 

Dabar ruošiamės šokio spektakliui "Reverb'as", kuris bus rodomas vasarą Klaipėdos festivalyje, elinge. 

Koks jūsų svajonių vaidmuo?

Man labai patinka spektaklis "Don Kichotas". Norėčiau kada nors šokti pagrindinę partiją klasikinėje jo versijoje. Tai didžiulis vaidmuo. 

Publikos susidomėjimo sulaukė šokio spektaklių triptikas "Dona Kichotė", kurio vienoje iš dalių debiutavote kaip choreografas. Ar laukti ir daugiau naujų kūrinių?

Visada esu atviras visiems pasiūlymams. Mėgstu eksperimentuoti. Kad tik nelikčiau šone - noriu nuveikti kuo daugiau. 

Ar bus naujų kūrinių? Tikiuosi. Viskas priklauso nuo susiklosčiusių aplinkybių ir galimybių, idėjų ir to, kiek aš užsidegu noru jas įgyvendinti. 

Kurti choreografijas - sunkus ir laikui imlus darbas, kuriam turi visiškai atsiduoti. šiuo metu man norisi susikoncentruoti į šokį, kol turiu galimybes tobulinti savo šokio techniką bei nusiteikimą ar mąstyseną.

Kad ir kaip labai mylite savo veiklą, negi niekada nuo jos nepavargstate?

Būna, kad kartais grįžtu namo ir tiesiog sėdžiu... 

Liaudies išmintis sako: raskite širdžiai mielą veiklą ir nereikės dirbti. Tai apie jus?

O taip! Rekomenduoju tai visiems: darykite tai, ką mėgstate - nesijausite nei dirbantys, nei nuobodžiaujantys.