Žvejyba Klaipėdos regione buvo Ordino ir Prūsijos kunigaikščių vystytas verslas

1459 m. spalį Labguvos karinių pajėgų vadas skundė didžiajam magistrui savo kolegą iš Klaipėdos dėl smurto Labguvai priklausančių žvejų ir tarnybinių žmonių atžvilgiu, 1514 m. balandį Klaipėdos komtūras įspėjo Tilžės užvaizdą, kad jo valdiniai brakonieriauja vandenyje ir miške.

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

1523 m. birželį Klaipėdos komtūras Karaliaučiaus landtage skundėsi, kad svetimi gaudo žuvis Klaipėdai priklausančiuose vandenyse, o tų pačių metų gruodį Klaipėdos komtūro pavaduotojas Engelhartas von Schönbergas iškėlė bylą Karaliaučiaus - Senamiesčio miestiečiui Peteriui Spregeliui už žvejybą Klaipėdos komtūrijai priklausančioje Kuršių marių dalyje.

1524 m. kovą Klaipėdos komtūras uždraudė Šãkių žvejybos prievaizdui lydekų žūklę, dėl to smarkiai nukentėjo Lujos žvejai, ir prievaizdas buvo priverstas ieškoti aukštesnės valdžios užtarimo.

Tokie konfliktai XV a. pab. - XVI a. pradžioje vargu ar buvo retenybė, nes tuomet komtūrai ir kiti aukštesnieji periferinio lygmens pareigūnai užsiėmė savo privačiais verslais.

Jau XV a. viduryje Klaipėdos komtūras prekiavo žuvimi su Liubeku, XVI a. pradžioje Klaipėdos komtūro pavaduotojas Holdau užsiėmė žvejyba Kuršių mariose kaip savo nuosavu verslu.

Žvejyba Klaipėdos regione neabejotinai buvo Ordino bei Prūsijos kunigaikščių prižiūrėtas, skatintas ir vystytas verslas.

Klaipėdos miestiečių vaidmuo šioje srityje viduramžiais ir ankstyvaisiais amžiais buvo nežymus.

Juridiškai miestas gavo laisvos žvejybos teisę jau 1257 m., ši teisė buvo patvirtinta ir 1365 m. privilegijoje: „...mes suteikiame jiems laisvos žvejybos teisę mariose Lietuvos pusėje iki pat Ventės pilies ir Nemuno, kaip jie tenai nuo seno žvejojo...“

Tai labai lakoniškas leidimo formulavimas, iš jo sužinome tik vandens telkinį ir jo ribas, kuriose klaipėdiečiams buvo leista užsiimti žvejyba.

Nei žūklės įnagiai, nei žvejybos apimtis tuomet nebuvo reglamentuoti.

Visai kitaip atrodo 1475 m. privilegijos tekstas, Klaipėdos miestiečių teisė užsiimti žvejyba čia aprašyta žymiai detaliau.

"Mes suteikiame jiems laisvos žvejybos teisę nuo Ventės pilies iki pat atviros jūros - išskyrus tuos, kurie nori žvejoti kiudeliais ir nenori iš valdžios leidimo imti, tie įpareigojami mokėti Ordinui 2 geras markes činšo prūsiškomis monetomis.

Jeigu iš valdžios paims leidimą, tai nuo mokesčio bus laisvi.

Kas taip pat lašišas žvejoja ir iš valdžios paima leidimą, tiems už statinę lašišų privaloma mokėti 2 geras markes prūsiškomis monetomis.

Jeigu kas nenori verstis lašišų žvejyba ir iš valdžios neima leidimo, tas turi būti įpareigotas mokėti visą činšą, kaip ir kiti žvejai.

Kas išplaukia iš minėtų sklypų su savo žiobriniais tinklais, tiems leidžiama laisvai naudoti 3 lašišų tinklus, kas ant kranto turi žvejybai namelį - privalo mokėti 4 gerus skotus..."

Drauge reikia nepamiršti, kad dalis miestiečių gaudavo įvairaus dydžio žemės valdas mieste ar jo apylinkėse, ir kiekvienoje tokios netoli vandens telkinio esančios nuosavybės suteikimo privilegijoje paprastai būdavo konkretizuojamos ir teisės gaudyti žuvis sąlygos - kitaip atrodytų, pvz., kad 1475 m. privilegija, leidusi klaipėdiečiams žvejoti tik mariose, uždraudė žuvų gaudymą jūroje.

Antai 1462 m. Klaipėdos miestietis Andreas Schorppenas gavo dideles žemės valdas ir drauge teisę laisvai žvejoti jūroje bei įsirengti jūros pakrantėje žvejų namelį.

Paskutinįkart žvejybos teisė Klaipėdos miestiečiams buvo detalizuota didžiojo magistro Martino Truchses von Wetzhauseno (1477-1489) privilegijoje: "Suteikiame laisvos žvejybos teisę nuo Ventės iki atviros jūros visais smulkiais įrankiais, išskyrus kiudelius arba ungurių gaudykles [Ohlwatte].

O jeigu miestiečiai tokiais kiudeliais arba gaudyklėmis naudojasi ir iš valdžios leidimo neima, tai jie privalo 4 markes mažomis prūsiškomis monetomis per vasarą mokėti, jiems ir lašišų žvejyba - dviese vienu laivu su 8 tinklais - laisva ir nemokama.

O kas mieste leidimą iš valdžios pasiima, tam už statinę lašišų privaloma mokėti 4 markes, o kas nori pakrančių tinklu mariose žvejoti, jis gali tai daryti su valdžios leidimu.

Mes taip pat leidžiame miestiečiams laisvą žvejybą išplaukiant iš miesto į jūrą su meškerėmis.

Tie, kurie ant kranto stato namelį, privalo mokėti po 8 šilingus mažomis monetomis už vieną valtį.

Taip pat jeigu kas eršketą nori žvejoti, tas tegul tariasi su valdžia."

Nuo 1257 m. disponuodami teise laisvai gaudyti žuvis Kuršių marių ruože nuo Ventės iki jūros, Klaipėdos miestiečiai nesugebėjo ja tinkamai pasinaudoti.

 

Bus daugiau

FOTO APRASAS Doc. dr. Julius Žukas ML-27-1 Julius Žukas ML-27-2 ML-27-3 Labguva.lt.wikipedia.org nuotr.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder