Tiek privataus sektoriaus vadyba, tiek ir šiuolaikinė viešoji vadyba, ar tai būtų Naujoji viešoji vadyba (New Public Management), ar Naujasis viešasis valdymas (New Public Governance), yra neįsivaizduojami ir nuo išorinių projektų vykdymo, kurie yra laimimi organizacijų išorėje skelbtuose konkursuose.
Projektiniam valdymui, kaip tokiam, yra būdinga aiški projekto pradžia ir aiški pabaiga – su datomis, pasiektu tikslu ir rezultatais. Tokių projektų istorijose yra ypač svarbi jų dokumentacijos ruošimo istorija, kuri tradiciniuose projektuose numato visus projekto vykdymo žingsnius, visus jo etapus ir visus jame naudojamus metodus. Nieko iš esmės keisti, projektui įsibėgėjus, tarsi ir nebeįmanoma, ir reikia griežtai gyventi pagal išankstinį planą.
Tačiau, laimei, šiais laikais egzistuoja ir kur kas lankstesnė vadyba, siekianti „lankstaus efektyvumo“ („flexefficiency“), kuris, atskirais atvejais, leidžia vykdyti kur kas lankstesnius projektus.
Tokia projektų metodologija yra vadinama Agile metodologija, kuri reiškia, kad einant link galutinio vadybinės veiklos tikslo įgyvendinant projektą, kiekviename veiklos etape yra prisitaikoma prie besikeičiančios situacijos ir aplinkos, - ir kad neįmanoma iš anksto yra suplanuoti kiekvieno projekto žingsnio ir kiekvieno metodo galutiniam tikslui pasiekti.
Agile projektų valdymo metodika pradėta taikyti po 2001 metų, kai buvo paskelbtas „Agile manifestas“. Iš pradžių ši metodika buvo siejama su privataus sektoriaus IT sritimi.
Agile yra plati sąvoka, apimanti įvairias projektų valdymo metodikas, tokias kaip Scrum, Extreme Programming, Crystal ir kitas. Įdomu tai, kad Agile kontekste daug dėmesio yra skiriama žmonėms, neformaliam bendravimui, greitam reagavimui į pokyčius ir bendradarbiavimui su klientais.
Šios Agile vertybės yra laikomos svarbesnėmis už išsamias dokumentacijas, griežtas procedūras, taisykles ir turimus įrankius. Vertinant galimą pritaikomumą viešajam sektoriui, šios idėjos, atrodo, nesutampa su jo institucijų veiklos principais.
Kita vertus, maždaug nuo 1980 metų viešojo sektoriaus institucijos Vakaruose pradėjo reikšmingus modernizavimo ir pokyčių procesus, susijusius su Naujosios viešosios vadybos idėjomis, kaip privataus verslo metodų įgyvendinimą viešajame sektoriuje. Galima teigti, kad šios reformos sudarė palankias sąlygas diegti Agile metodikas.
Pažymėtina, kad iš pradžių Agile principai buvo taikomi mažiems projektams. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius jų taikymas gerokai išsiplėtė už IT sektoriaus ribų.
Todėl šios metodikos principų taikymas sudėtinguose tarpsektoriniuose ir tarpinstituciniuose projektuose reikalauja reikšmingų pokyčių, apimančių teisinę, kultūrinę, struktūrinę ir technologinę aplinką.
Agile metodologija gali būti taikoma ne tik projektams, bet ir viešojo sektoriaus programoms ir institucijoms. Nors taip vadinamą „Agile Vyriausybę“ įkvėpė konkretūs Agile projektų valdymo metodai, tai yra daug platesnė koncepcija, apimanti valdymo filosofiją ir principus, orientuotus į piliečių interesus ir institucijų efektyvumo didinimą.
Detaliau apie Agile metodologiją kviečiame pasiskaityti Adomo Vinco Rakšnio, Deimantės Žilinskienės ir Arvydo Guogio ruošiamame moksliniame straipsnyje „Agile metodologijos taikymas ir iššūkiai viešojo sektoriaus institucijų operacijose“, kuris šios vasaros pradžioje turi pasirodyti Klaipėdos universiteto leidžiamame moksliniame žurnale „Tiltai“ (2025, Nr. 1).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą