Mėnulio įtaka gamtai yra milžiniška: jis sukelia potvynius bei atoslūgius, veikia temperatūrą ir slėgį. Žinoma, tai atsiliepia ir žuvų elgsenai, net ir gėluose vandenyse.
Kovo mėnuo žvejybos atžvilgiu yra ypatingas. Pietiniuose regionuose jau praktiškai prasideda pavasaris, vanduo šyla, o žuvys tampa aktyvesnės. Tačiau šiauriniuose kraštuose vis dar praktikuojama poledinė žūklė, nes telkinius tebedengia ledas.
Kovą dažnai stebimas aktyvus kuojų, ešerių, meknių, šapalų, plakių ir karšių, o kartais net karosų bei karpių kibimas. Kovo žvejyba dažnai nenuspėjama: žuvys tampa aktyvesnės, bet ir stipriau priešinasi, tad procesas gali būti labai azartiškas.
Mėnulio fazės 2026 metų kovą
Stebint Mėnulio fazes, galima iš anksto numatyti žuvų elgseną ir jų aktyvumo lygį. Planuodami žvejybą šį mėnesį, atsižvelkite į šią informaciją:
Kovo 1–2 d. ir kovo 20–31 d. – augančio Mėnulio laikotarpis.
Kovo 4–18 d. – dilstančio Mėnulio laikotarpis.
Artėjant į kiekvieno šio laikotarpio vidurį, žuvys tampa aktyviausios. Jos puola masalą, o kabliuku domisi net smulkiausios ir baugščiausios žuvelės. Būtent šios dienos laikomos palankiausiomis žvejybai.
Kovo 3 d. – pilnatis.
Kovo 19 d. – jaunatis.
Šios dienos žvejybai mažiausiai palankios. Patyrę žvejai dar gali grįžti su šiokiu tokiu laimikiu, tačiau pradedantiesiems sėkmė nusišypsos vargu ar nusišypsos.
Svarbu suprasti, kad žvejybos sėkmė priklauso ne tik nuo Mėnulio: oro ir vandens temperatūra, krituliai bei įrangos kokybė taip pat turi įtakos. Visgi mėnulio kalendoriaus išmanymas yra puikus patarimas bet kuriam žvejui.
Palankios ir nepalankios dienos žvejybai
2026 metų kovą palankiausios dienos žvejybai bus nuo kovo 8 iki 15 d. ir nuo kovo 26 iki 29 d.
Gero kibimo taip pat galima tikėtis kovo 1 d., kovo 6–7 d., kovo 16–17 d., nuo kovo 23 iki 25 d. bei kovo 30–31 d.
Nepatartina vykti į žvejybą laikotarpiu nuo kovo 2 iki 5 d. ir nuo kovo 18 iki 22 d.
Patyrusių žvejų pastebėjimai apie kovo žūklę
Atėjus kovui, žiema pamažu traukiasi ir povandeninis pasaulis atgyja. Žuvys ruošiasi nerštui, todėl žvejams svarbu nepraleisti priešnerštinio maitinimosi piko.
Šiauriniuose ir vidurio regionuose esminiai pokyčiai prasidės po pavasario lygiadienio, kovo 20 d. Po jo galima tikėtis vandens lygio kilimo, srovių sustiprėjimo upeliuose, ledo tirpimo pradžios bei žuvų migracijos link senvagių, intakų žiočių ir properšų. Pietiniuose regionuose galima tikėtis stabilaus ir gero kibimo, ypač jei nusistovės šilti pavasariški orai.
Pagrindinės kovo mėnesio lokacijos:
Srovių ribos: pabandykite žvejoti ten, kur susitinka skaidrus ir drumstas vanduo, atkreipkite dėmesį į sūkurius.
Sėkminga žvejyba gali būti seklumose prie upelių ir upių žiočių.
Atsižvelkite į dugno reljefą: žuvys gali būriuotis prie povandeninių pakilimų, jų šlaitų, prie rėvų ir žemiau sraunumų.
Plėšrios žuvys gali laikytis seklumose, užutėkiuose, vidutiniame gylyje su duobėmis.
Kadangi po ilgos žiemos žuvys bus alkanos, galima žvejoti net be jauko. Kovą dažniausiai žvejojama naudojant mėšlinius sliekus, uodo trūklio lervas, kailiavabalio lervas, musės lervas arba augalinės kilmės masalus.
Planuodami išvyką stebėkite orų prognozę: kibimą blogina staigus atšalimas ir rytų vėjas. Pagrindinis patarimas – nestovėkite vietoje, išbandykite skirtingas vietas, nes žuvys nuolat juda ieškodamos maisto.
Sėkmingos žvejybos!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą