6 sustabarėję įsitikinimai, kurie prieštarauja žmogaus prigimčiai

Kiekvieno žmogaus jausmai reikalauja, kad su jais elgtųsi atsargiai ir taktiškai. Tačiau mes patys dažnai nežinome, ką su jais daryti. Todėl arba slopiname juos, arba emocionaliai išliejame.

Archyvų nuotr.

Jausmai. Pixabay.com

Kaip ribojančios nuostatos kenkia mūsų jausmų sferai? Mūsų kultūroje neįprasta kalbėti apie jausmus. Dažniausiai juos nuslopiname ir pasiliekame savyje arba išliejame, nesuprasdami, kodėl dabar jaučiame būtent tą jausmą ir ką jis mums gali duoti.

Psichologai savo darbe dažnai susiduria su neigiamu požiūriu į jausmus, kuris pasireiškia ribojančiais įsitikinimais. Iš esmės tai yra klaidingi įsitikinimai, kurie neatitinka žmogaus prigimties.

Panagrinėkime kai kuriuos iš jų.

1. Jausmai nereikalingi.

Dabar pasaulį valdo intelektas, o jausmai tik trukdo galvoti.

Realybė: tik per jausmus mes galime suprasti savo tikruosius poreikius, o kai suprantame, galima jau įjungti galvą ir galvoti, kaip patenkinti savo poreikius ir troškimus trumpiausiu keliu.

2. Egzistuoja geri ir blogi jausmai.

Išgyventi laimę, džiaugsmą ir pasitenkinimą – malonu ir gera.

O baimės, nerimo, nusiminimo, gėdos, pykčio geriau reikia vengti.

Realybė: bet koks jausmas – tai gyvybinė energija, kuri mums reikalinga, kad reaguotume į pasikeitusią situaciją adekvačiu būdu.

Bet koks jausmas – žmogiškos prigimties dalis ir parama mums, jeigu mes mokame su juo elgtis.

Archyvų nuotr.

Neigiamos emocijos. Pixabay.com

Archyvų nuotr.

Reakcija į įvykį. www.needpix.com

3. Su nemaloniais jausmais reikia kovoti.

Ar girdėjote, kaip tėvai kartais sako savo vaikams:

„Pykti negalima, pykti negražu, reikia būti gerais berniukais ir mergaitėmis“?

Arba taip: „Ko verki, tu – juk vyras“, „Jeigu bijai, esi bailys!“?

Realybė: nemalonūs jausmai kyla, kai atsiranda kliūtys, trukdančios patenkinti poreikius. Jausmų energija kaip tik ir reikalinga tam, kad suprastume tą poreikį, kuris už jos slepiasi, ir kaip galima pakeisti situaciją, kad įmanoma būtų patenkinti tą poreikį.

Yra gerai ir teisinga, kai kyla bet kokie jausmai. Ir jeigu mes pradedame kovoti su jais, slopiname juos, pasekmė būna tokia, kad jie lieka mūsų pasąmonėje nuslopintos energijos pavidalu, laukiančios progos prasiveržti.

Ir tai gali pasireikšti netikėtais jausmų proveržiais, kai bus „perpildyta taurė“, arba netiesioginės agresijos pavidalu (apkalbų, sarkazmo, smulkių ir nemažų kiaulysčių), psichosomatiniais negalavimais.

4. Kad susidorotume su jausmais, reikia atsiriboti.

Realybė: jausmai atlieka svarbią funkciją – pranešti mums, kad išorinė ir vidinė situacija pasikeitė ir reikalauja mūsų įsikišimo.. Todėl jausmų ignoravimas nenuves mūsų prie geresnės gyvenimo situacijos ir asmeninių santykių pagilinimo.

5. Mano jausmai niekam nereikalingi, todėl geriau pasilikti juos sau.

Realybė: dalytis savo jausmais ir išgyvenimais – svarbus žmogaus poreikis.

Ir jeigu mes turime artimųjų ratą, su kuriais galima dalytis giliais jausmais, tai padaro mūsų gyvenimą prasmingesnį ir laimingesnį.

Be to, vidinis pasirengimas ir sugebėjimas dalytis savo jausmais vietoj kaltinimų, smarkiai pagerina bendravimo kokybę ir asmeniniame gyvenime, ir darbe.

6. Aš neturiu jausmų. Aš nieko nejaučiu.

Realybė: jeigu žmogus nieko nejaučia, vadinasi, jis yra miręs, o jeigu vis dėlto gyvas, tai jaučia.

Jausmus slopinantys žmonės praranda jautrumą jiems, rašo portalas „B17“.

Jie pastebi jausmus tik tada, kai įvyksta kažkas nepaprasto. Ir atvirkščiai, žmonės, suvokiantys, kad jaučia kiekvieną minutę, gilina ir tobulina savo jausmingumą ir pagal minimalius kūno signalus gali pajusti situacijos pasikeitimą.

Tokių žmonių orientacija, intuicija ir „uoslė“ padeda jiems pasiekti gerokai daugiau už kitus.

Archyvų nuotr.

Emocijos. Organizatoriai

Raktažodžiai
Sidebar placeholder