Biologai rado pirmąjį moterų solidarumo tarp gyvūnų įrodymą

Maks Planka instituto (Vokietija) mokslininkai nustatė, kad patelės palaiko viena kitą, kad kartu galėtų pasipriešinti patinų agresijai. 85 proc. užregistruotų koalicijų patelės kolektyviai puolė patinus, priversdamos juos paklusti.

„Tai pirmasis įrodymas, kad moterų solidarumas gali pakeisti tipišką vyrišką galios hierarchiją tarp žinduolių“, – aiškina Martinas Surbekas, pirmasis tyrimo autorius.

Bonobo patinai vidutiniškai didesni ir fiziškai stipresni už pateles – kaip ir daugumos žinduolių. Vis dėlto, iš 1786 išanalizuotų konfliktų 1099 laimėjo patelės, dažnai padedamos kitų patelių. 

Paaiškėjo, kad valdžia bendruomenėje priklauso ne tik nuo fizinės jėgos, bet ir nuo socialinio intelekto bei gebėjimo bendradarbiauti.

„Konfliktą galima laimėti būnant stipresniu, turint draugų ar kažką vertingo“, – sako Surbekas.

Bonobo patelės, nors ir nėra giminės, vis dėlto aktyviai remia viena kitą. Tai daro jų sąjungas ypač neįprastas – gamtoje tai pasitaiko retai. Patelės koalicijos susidaro akimirksniu: vos patinas bando pakenkti jaunikliui, jį persekioja grupė rėkiančių patelių, galinčių padaryti rimtų sužalojimų.

Bonobo patelės nusprendžia, su kuo ir kada poruotis, ir kontroliuoja vertingus išteklius, pavyzdžiui, maistą. Jos gali ramiai valgyti ant žemės, kol patinai laukia medžiuose. Nors tai atrodo įprasta žmogaus požiūriu, primatams tai beveik unikalu.

Tačiau tyrimas parodė ir niuansą: patelių dominavimas nėra absoliutus. Jos laimėdavo apie 61 proc. konfliktų ir vidutiniškai turėjo aukštesnį statusą nei 70 proc. patinų, tačiau dominavimas skyrėsi tarp bendruomenių.

„Tiksliau būtų pasakyti, kad bonobo patelės turi aukštą statusą, o ne neginčytiną dominavimą“, – patikslina Barbara Frute, tyrimo bendraautorė.

Tyrimo rezultatai keičia mūsų supratimą apie valdžią gyvūnų pasaulyje – ir netgi žmonių. Jie rodo, kad bendradarbiavimas ir parama turi pranašumą net agresyvioje aplinkoje. Tai atveria langą į alternatyvų evoliucinį socialinės organizacijos modelį.

„Man vis dar kelia nuostabą, kodėl būtent bonobos yra vieninteliai gyvūnai, kurių patelės sukūrė tokias stiprias sąjungas. Galbūt mes niekada nesuprasime, kodėl taip atsitiko, bet pats faktas teikia vilties, kad mums artimiausių primatų patelės sugebėjo susivienyti ir kartu su patiniais valdyti savo grupę“, – padarė išvadą Frut.