Gruodžio 28-ąją vardo dieną švenčia

Albutas, Albutė

Lietuviški dvikamieniai vardai, siejami su šaknimis al- , reiškiančios „kiekvienas“, „visi aliai vienas“ ir but-, reiškiančios „būti“, „būtis“.

Reikšmė: „kiekvienam esantis“ ar „būti visiems kartu“.

Kitu aiškinimu šių vardų reikšmė siejama su šaknimi alb- (iš lotyniško albus – „baltas, šviesus, tyras“).

Algardas, Algardė

Lietuviški dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų al-, reiškiančios „visai vienas, kiekvienas“ ir gard-, reiškiančios „gardas, šlovė, garsas“.

Reikšmė siejama su „visi vienodai garsūs, šlovingi“ arba „kiekvienas girdimas, garsus“. 

Ema

Šio vardo kilmė gali būti trejopa: siejama su germanų žodžiu „ermen“ (tobula, visuotinė) arba trumpiniai iš hebrajų „Emanuelė“ (Dievas su mumis) ar lotynų „Emilija“ (veržli, miela).

Reiškia tobulą, visuotinę, meilią; tai savarankiškas vardas, populiarus ir Lietuvoje. Vardas siejamas su intuicija, išmintimi, dvasiniu augimu.

Šv. Ema globoja skurstančiuosius ir sergančiuosius akių ligomis. 

Jauginas, Jaugina

Lietuviški dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų jau- („jaunas“ arba „jaudinti“) ir gin- („ginti“).

Reikšmė siejama su „jaunimo ir gynimo“, „jauno gynėjo“ ar „jaudinimo ir gynybos“ idėjomis.

Kitu aiškinimu šių vardų reikšmė siejama su žodžiu jaugti – „augti, bręsti, stiprėti“.

Kamilė

Kilęs iš lotynų kalbos žodžio camillus, reiškiančio „patarnaujanti aukojant“ arba „kilminga mergelė“, nes senovės Romoje camillus buvo šventyklose patarnaujantys vaikai.

Prasmė: kilni, švelni, dvasinga.

Vardas minimas romėnų poemoje „Eneida“, kur Kamilė buvo princesė, tarnaujanti deivei Dianai.

Kantvilas

Lietuviškas dvikamienis vardas, sudarytas iš šaknų kant- („kantrus, ištvermingas“) ir vil- („viltis, noras“).

Tai vardas, simbolizuojantis kantrumą, vilties turėjimą ir ramybę. 

Vaidilutė

Tai lietuviškas, baltiškas vardas. Vaidilutės buvo senovės lietuvių šventosios ugnies sergėtojos, žynės.

Prasmė: šventa, skaisti, dvasinė globėja.

Vidas

Šis vardas yra daugiasluoksnės kilmės, dažniausiai siejamas su vokiečių žodžiu  „widu“ („miškas, giria“), ispanišku žodžiu „vida“(„gyvenimas“), lotynišku žodžiu „vitus“ („gyvybingas“) arba lietuvišku žodžiu „vydas“ („pranašas“), taip pat gali būti trumpinys iš vardų, prasidedančių „Vid-“.

Dėl šių skirtingų kilmių jo reikšmės apima „miško“, „gyvenimo“, „gyvybingumo“ ir „pranašystės“ prasmes.