Jis lėtas tik iš išorės: šis gyvūnas gyvena dvigubą gyvenimą, ir niekas to nepastebi

Giliuose Kosta Rikos atogrąžų miškuose mokslininkai atskleidė vienų paslaptingiausių planetos žinduolių – tinginių – gyvenimo paslaptis. Naujas tyrimas, atliktas vadovaujant daktarei Rebekai Cliff iš Leniukų apsaugos fondo, atskleidžia, kaip šie lėti padarai prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų, demonstruodami stebinantį lankstumą ir ištvermę.

Nepaisant savo reputacijos kaip lėtų ir mieguistų būtybių, tinginiai pasirodo esą kur kas dinamiškesni ir jautresni aplinkos pokyčiams, nei buvo manoma anksčiau. Ir raktas į šiuos atradimus – mažyčiai mikrosensoriai.

Technologija prieš nematomumą

Tinginiai gyvena medžiuose, juda lėtai, vengia atvirų erdvių ir yra aktyvūs neprognozuojamu paros metu. Visa tai daro juos labai sudėtingais stebėjimo objektais. 

Būtent todėl Cliffo komanda priėmė netradicinį sprendimą – naudoti miniatiūrinius jutiklius, kad stebėtų dviejų skirtingų rūšių – trirankio Bradypus variegatus ir dvirankio Choloepus hoffmanni – judesius ir elgesį.

Tokia technologija leido nuolat stebėti gyvūnų gyvenimą – nuo kelių dienų iki savaičių. Gauti duomenys tapo tikru proveržiu suprantant tinginių elgesio ekologiją.

Jie nėra tokie tingūs

Rezultatai buvo netikėti. Tinginiai nesilaiko griežto paros ciklo, kaip dauguma gyvūnų. Vietoj to jie rodo katagemerinę veiklą – tai reiškia, kad jie gali būti aktyvūs tiek dieną, tiek naktį, priklausomai nuo daugelio veiksnių. Toks elgesys leidžia jiems išvengti perkaitimo, plėšrūnų antpuolių ir kitų pavojų, maksimaliai išnaudojant saugumo langus per parą.

Ypač įdomu tai, kad trirankių tinginių aktyvumas padidėja būtent naktį po vėsių dienų. Šis atradimas rodo, kad, nepaisant žemo metabolizmo, jie gali lanksčiai reaguoti į temperatūros svyravimus.

Mažai energijos – daug išradingumo

Tinginiai minta labai ribota dieta – lapais, pumpurais, šakomis. Jų maistas yra mažai kaloringas, o virškinimo procesas – labai lėtas. Norėdami išgyventi, jie turi taupyti kiekvieną energijos kruopelę. Todėl jų medžiagų apykaita yra labai lėta ir jie gali praleisti didžiąją dienos dalį nejudėdami.

Tačiau elgesys, kuris anksčiau buvo laikomas tiesiog „lėtu“, dabar yra vertinamas kaip subtili išgyvenimo strategija. Jie nėra tiesiog lėti – jie yra racionalūs. Jų aktyvumas tiksliai prisitaiko prie sąlygų: jei karšta – jie slepiasi. Jei vėsoka – juda. Viskas dėl minimalių sąnaudų ir maksimalios efektyvumo.

Gyvenimas ant šakos – ir vandenyje

Tinginiai  – tikri akrobatai tarp žinduolių. Jų galingi nagai leidžia tvirtai laikytis šakų, nenaudojant jėgų nuolatiniam kūno laikymui. Toks įgūdis ypač svarbus aplinkoje, kur pagrindinis pavojus kyla iš viršaus – erelių, jaguarų ir net žmonių.

Mažai kas žino, kad tinginiai yra ir puikūs plaukikai. Jie moka perplaukti upes, naudodami tas pačias ilgas letenas. Kartais, norėdami išvengti pavojaus ar pasiekti naują teritoriją, jie tiesiog nušoka nuo medžio į vandenį.

Kūno temperatūra – kaip roplių

Tinginiai turi rekordiškai žemą ir nepastovią kūno temperatūrą tarp visų žinduolių: nuo 24 iki 33 °C. Toks kintamumas taip pat yra energijos taupymo strategijos dalis. Jis leidžia išgyventi ten, kur kiti gyvūnai tiesiog nesugebėtų.

Kartą per savaitę tinginiai nusileidžia ant žemės, kad atliktų gamtinius reikalus – tai vienintelis momentas, kai jie tampa pažeidžiami. Šis ritualas mokslininkams lieka mįslė: galbūt jis susijęs su komunikacija, žymėjimu ar simbiozės su dumbliais palaikymu.

Ekosistema ant kailio

Tinginių kailis – tai ne tik apsauga nuo oro sąlygų, bet ir visai mikrovisata. Ant jo gyvena dumbliai, kurie suteikia gyvūnams žalią atspalvį ir padeda susilieti su lapija. Dėl to maskuotė veikia ypač efektyviai.

Mainais tinginiai suteikia dumblams drėgną aplinką, o kartu su jais – prieglobstį daugybei smulkių gyventojų: vabzdžiams, drugeliams ir kitiems vabzdžiams. Ši unikali bendruomenė kiekvieną tinginį paverčia judančia ekosistema.

Kodėl tai svarbu

Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų miškai yra vieni iš turtingiausių ir pažeidžiamiausių planetos biotopų. Tinginiai susiduria su miškų kirtimu, buveinių naikinimu ir brakonieriavimu. Kai kurios rūšys jau yra ant išnykimo ribos.

„Tinginių elgesio ekologijos supratimas yra raktas į jų išsaugojimą“, – pabrėžia daktarė Rebeka Klif.

Tyrimas su mikrosensoriais parodė, kaip svarbi technologija yra gamtos apsaugai. Tik žinant, kaip gyvūnas gyvena, juda, reaguoja į klimatą, galima parengti veiksmingas jo apsaugos priemones.

Tinginiai – ne tik mieli ir lėti padarai. Tai tikri prisitaikymo meistrai, paslėpti išlikimo strategai, kurie nusipelno mūsų susižavėjimo ir apsaugos.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder