Kaip dešrainis karjeros laiptais pakilo: nuo darbininkų valgio iki restoranų meniu svečio

Gali atrodyti, kad klasikinis dešrainis – gana nuobodus patiekalas, skirtas tik numarinti alkį, tačiau bandelės ir dešrelės duetas tėra kulinarinių atradimų pradžia. Savąsias dešrainių versijas turi kone kiekviena pasaulio šalis, o Jungtinėse Valstijose jie vadinami atskirų miestų ar valstijų pavadinimais.

„Maximos“ meistrai sako, kad dešrainiai ne tik greitai paruošiami ir gardūs, bet ir leidžia išlaisvinti vaizduotę tiek virtuvėje, tiek kepant grilyje.

Nors Lietuvoje dešrainiai kol kas nėra populiariausias savaitgalio iškylos ar grilio patiekalas, jiems pamažu atsiranda vietos šalia šašlykų, kepsnių ar mėsainių. „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad dešrainių sezonas mūsų šalyje prasideda gegužę ir piką pasiekia liepą – tai rodo augantys dešrainių bandelių ir dešrelių, ypač karštai rūkytų ir skirtų kepti, pardavimai.

„Jau ne vienerius metus stebime taip vadinamo greitojo maisto transformaciją. Ne vienas patiekalas iš gatvės persikėlė į kavines ar restoranus, atitinkamai reaguoja ir dešrainiams tinkančius ingredientus gaminančios įmonės – auga įvairių dešrelių, net ir veganiškų, bei bandelių pasiūla parduotuvių lentynose“, – sako E. Dapkienė.

Dešrainius galima ruošti kepsninėje, orkaitėje ar ant keptuvės, o įdarui tinka patys įmantriausi priedai, paverčiantys juos universaliu ir „suasmeninamu“ patiekalu – pagal kiekvieno skonį.

Nuo viduramžių Vokietijos mugių iki JAV simbolio

2014 m. JAV mieste Sietle buvo parduotas 169 JAV dolerius kainavęs brangiausias dešrainis, kurį sudarė sūriu įdaryta „Bratwurst“ dešrelė, terijakio padaže karamelizuoti svogūnai, kuokštinių sėdžių grybai, jautiena, žąsų kepenėlių paštetas, trumai, ikrai ir japoniškas majonezas. Vis dėlto dešrainiams teko įveikti ilgą kelią, kad taptų tokiu profesionalios virtuvės ir restorano vertu patiekalu.

Nors pagrindinis ingredientas, dešrelės, minimos jau Antikoje, modernaus dešrainio ištakų reikėtų ieškoti viduramžių Vokietijoje, ypač Frankfurto mieste – iš čia kilęs ir populiariųjų „frakfurterių“, dažnai naudojamų dešrainiams, pavadinimas.

Dešrainių „paveldą“ savinasi ir austrai, tačiau niekas nesiginčija, kad tikrąją šlovę patiekalas pelnė būtent už Atlanto: pagal populiarią legendą, vokiečių išeivis, pardavinėjęs dešreles Sent Luise, duodavo klientams pirštines, kad nenusidegintų rankų. Kadangi šie dažnai jų negrąžindavo, prekeivis nusprendė vietoj pirštinių dešreles dalinti perpjautoje bandelėje.

Dešrainiai – neatsiejama JAV kultūros dalis. Atsiradę ir išpopuliarėję kaip darbininkų klasės maistas, jie ilgainiui paplito visoje šalyje, o išradingieji šefai netruko išbandyti pačias įvairiausias ingredientų kombinacijas.

Dažnai dešrainiai vadinami miestų ar valstijų vardais. Štai Niujorko dešrainis gaminamas su jautienos dešrele, raugintais kopūstais ir aštriomis rudosiomis garstyčiomis, Niudžersio dešrainyje vietos atsiranda keptoms paprikoms, svogūnams ir bulvėms, o Teksaso dešrainių pavadinimas kalba už save – tai aštresnių, Meksikos virtuvės įkvėptų skonių fiesta.

Savo dešrainių versijas turi ir kitos šalys, bet jų receptų ištakos ne visada aiškios – pavyzdžiui, populiarusis „prancūziškas“ dešrainis išskobtoje bagetėje ar bandelėje kai kur vadinamas austrišku, o Skandinavija turi atskirą kulinarinę „dešrainių mokyklą“.

Čia dešrainiai gardinami šviežiais ar marinuotais agurkais, barstomi skrudintais svogūnais ir gardinami remulado padažu. Kitų šalių dešrainiuose vietos atsiranda ir bulvių košei, ir krevetėms, ir gvakamolei, ir čili troškiniui.

„Ruošiant dešrainius, galima „skolintis“ idėjas iš kitų patiekalų – pavyzdžiui, jei tema yra „lietuviška virtuvė“, dešrainį galima gaminti iš rūkytos dešrelės, troškintų kopūstų ir bulvių košės. Bandelėje galima pagaminti ir „picą“ – šalia dešrelės turėtų įsitaisyti bazilikas, pomidorai ir mocarela.

Pasitelkus vaizduotę, galima imituoti daugybę kitų patiekalų ir sukurti kur kas įdomesnį dešrainį už tą, kuris pagardintas tik garstyčiomis ar kečupu“, – įsitikinusi Brigita Baratinskaitė, „Maximos“ maisto gamybos departamento vadovė.

Kad eksperimentuoti būtų lengviau, „Maximos“ meistrai kviečia išbandyti tris dešrainių receptus ir viename patiekale atrasti skirtingų šalių skonį.

Danijos pasididžiavimas – skandinaviškas dešrainis su remulado padažu

Kiekviena iš Skandinavijos šalių gali pasigirti vis kitokia dešrainių receptūra – pavyzdžiui, švedai juos gardina krevečių majonezu, o norvegai vietoj bandelės dešrelę valgo suvynioję į bulvinį blyną. O štai danai savuosius dešrainius gardina remulado padažu.

Pastarajam pagaminti prireiks stiklinės majonezo, pusės smulkiai supjaustyto geltonojo svogūno, dviejų arbatinių šaukštelių smulkintų kaparėlių, tiek pat smulkintų marinuotų agurkėlių, pusės arbatinio šaukštelio kario prieskonių, žiupsnelio ciberžolės, arbatinio šaukštelio citrinos sulčių, žiupsnelio druskos, cukraus ir dviejų arbatinių šaukštelių Dižono garstyčių – viską sumaišykite ir palikite 10 minučių pastovėti.

Dešrainiams rekomenduojama rinktis „Frankfurter“ dešreles, bet jiems puikiai tiks virtos pieniškos, parūkytos ar griliui skirtos dešrelės. iškepkite arba išvirkite jas ir dėkite į orkaitėje trumpai pašildytas dešrainių bandeles. Dešrainius pagardinkite remulado padažu, marinuotais agurkėliais, susmulkintais raudonaisiais ar skrudintais svogūnais.

Keliamės į Aziją: korėjietiška dešrainio versija

Jei daniško dešrainio priedai artimi ir pažįstami lietuviškam skoniui, korėjietiška variacija nustebins aštresnėmis, pikantiškomis skonio natomis. Dešrainio gamybai reikės pasiruošti, mat jį sudaro azijietiška kopūstų salotų versija ir joms skirtas padažas – tačiau tai itin tinkamas patiekalas pamaitinti didelę kompaniją (šiuo atveju  bent aštuonis valgytojus) ir nustebinti savo svečius.

Pirmiausia paruoškite kopūstų padažą: gerai sumaišykite pusę stiklinės ryžių acto, arbatinį šaukštelį aštraus čili padažo (rekomenduojama rinktis aitriųjų paprikų ar „Sriracha“ padažą), 3 arbatinius šaukštelius rudojo cukraus, 2 arbatinius šaukštelius Dižono garstyčių, trečdalį stiklinės ypač tyro alyvuogių aliejaus, žiupsnelį druskos bei pipirų ir arbatinį šaukštelį sezamų aliejaus.

Kol padažas bręsta, susmulkinkite maždaug pusę vidutinio kopūsto galvos, sutarkuokite dvi didesnes morkas, susmulkinkite arbatinį šaukštelį imbiero šaknies, 3 šviežias chalapos paprikas be sėklų, pusę galvos raudonojo svogūno ir sumaišykite su 2 arbatiniais šaukšteliais skrudintų sezamo sėklų bei paruoštu padažu.

Jei norite, kad patiekalas būtų dar aštresnis, stiklinę kečupo galite sumaišyti su 3 valgomaisiais šaukštais aitriųjų paprikų padažo, arbatiniu šaukšteliu smulkintos imbiero šaknies ir 2 valgomaisiais šaukštais sojos padažo su mažiau druskos. Tais pačiais ingredientais galite „papiktinti“ ir garstyčias – į jas galima įdėti  šaukštelį šio kečupo.

Viskas – belieka paruošti savo mėgstamiausias dešreles, pašildyti dešrainių bandeles ir krauti ingredientus: kopūstų salotos, dešrelė, dar kopūstų ir kečupas bei garstyčios. Jei dar trūksta Korėją primenančio akcento, galite vietoj pirmojo sluoksnio kopūstų įdėti korėjietiškų kimči daržovių.

Lengvi tropikai: veganiškas dešrainis su ananasais

Ananasai kai kuriuose patiekaluose (pavyzdžiui, ant picos) kelia aštrias diskusijas, tačiau tie, kurie mėgsta netikėtus skonių derinius, tikrai įvertins šį lengvą ir vasariškam griliui itin tinkamą patiekalą.

Keturiems dešrainiams reikės atitinkamo skaičiaus dešrainių bandelių ir dešrelių – tiesa, šiame recepte tiks ir įprastos dešrelės, tad jei nenorite veganiškos versijos, tikrai galite rinktis ir jas.

Paruoškite salsą: ant grilio apkepkite maždaug 200 g šviežio ar konservuoto ananaso (maždaug 2-4 žiedus), perpus perpjautą raudonąjį svogūną ir žalią čili pipirą ar chalapos papriką.

Kai viskas lengvai apskrus, nuimkite ingredientus nuo ugnies, susmulkinkite juos nedideliais kubeliais ir dubenyje sumaišykite su žiupsneliu druskos, pusės žaliosios citrinos sultimis ir smulkinta kalendra (arba petražolėmis).

Kai apkepsite dešreles ir pašildysite bandeles, paruoškite dešrainius, ant viršaus dėkite salsą ir pagardinkite aitriųjų paprikų padažu (pvz., „Sriracha“).

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder