Parodos „Misterija ir iliuzija Latvijoje nuo XVII iki XX a.“ lankytojai gali išvysti ne tik Kaliostro dokumentus, bet ir senovines knygas apie alchemiją, mechanines lėles – pirmuosius robotus, spiritizmo seansus bei afišas iš žinomų iliuzionistų pasirodymų.
Tačiau ryškiausia istorija – apie Kaliostro viešnagę 1779 m. Jelgavoje (tuometinėje Mitavoje). Čia jis pasiekė savo karjeros viršūnę, tačiau čia pat prasidėjo jo žlugimas, kuris vėliau pakeitė likimo scenarijų visoje Europoje.
Stebuklų laikas: jauno Kaliostro kelias
XVIII a. Europoje buvo švietimo ir atradimų amžius. Planetų judėjimo dėsniai, mikroskopo išradimas ir kiti mokslo laimėjimai keitė kasdienio gyvenimo suvokimą. Kas anksčiau atrodė stebuklu, dabar tapo mokslu.
Todėl nieko nestebino, kad daugelis žmonių tikėjo jaunystės eliksyru ar filosofiniu akmeniu – mistiniu objektu, galinčiu bet kokį metalą paversti auksu.
Džuzepė Balzamo, vėliau pasivadinęs Kaliostro, gimė 1743 m. birželio 8 d. Palerme, Sicilijos saloje, pamaldžioje ir neturtingoje šeimoje.
Jo tėvai prekiavo audiniais ir svajojo, kad sūnus tęs šeimos verslą. Tačiau jaunuolis pabėgo iš seminarijos, kur buvo siunčiamas mokytis, ir greitai suprato, kad jo kelias – ne į bažnyčią, o į magijos, alchemijos ir avantiūrizmo pasaulį.
Pirmuosius savo triukus jis atliko dar jaunas: pažadėjo juveliui, kad naktį palikęs prie urvo aukso luitą, ryte ras tris kartus daugiau brangiojo metalo. Patiklus juvelyras prarado savo turtą, o Kaliostro, išmokęs manipuliacijos pagrindų, skubėjo į naujus nuotykius.
Su alchemiku Altotasu jis keliavo į Egiptą, kur gamino auksu dengtus audinius ir mokėsi senovinių ritualų. Maltoje Kaliostro turėjo laboratoriją jaunystės eliksyro gamybai, tačiau procesą sutrukdė policija, tirusi aukso vagystę.
Sėkmės formulė: triumfas Paryžiuje ir Europoje
Kaliostro greitai išgarsėjo Paryžiuje: jis pranašavo ateitį, šaukė dvasias ir didino perlų dydį. Jo egzotiška apranga – raudona mantija su hieroglifais, auksinės brokatinės juostos, brangakmenių vainikas – kartu su išskirtiniais triukais priviliojo publiką.
Jaunoji Lorenza Feliciana, kurią jis vedė vos sulaukęs jos 14 metų, padėjo jam įtvirtinti įvaizdį.
Londone Kaliostro atspėjo loterijos bilietų numerius, o jo pažintys su įtakingais žmonėmis ir sugebėjimas sukurti paslapties aurą leido jam pasiekti aukščiausius Europos sluoksnius.
Kelionė į Rusiją ir lemtingos Jelgavos gastrolės
1779 m. Kaliostro atvyko į Kuržemę ir buvo priimtas Jelgavos rūmuose. Čia jis įkūrė masonų ložę, į kurią priimdavo net moteris – tai buvo reta ir novatoriška praktika.
Kaliostro sutelkė savo dėmesį į Elizą fon der Recke, Johanno Medemo dukrą. Moteris buvo išgyvenusi skaudžias netektis, todėl Kaliostro pasakojimai apie ryšį su anapusiniu pasauliu ir magiją jai pasirodė guodžiantys.
Tačiau Eliza buvo ne tik smalsi – ji pradėjo fiksuoti viską, ką Kaliostro darė.
Eliza fon der Recke (1754–1833). Dailininkas Antonas Graffas, 1797 m.
Pavyzdžiui, viename seanse grafas pakvietė septynerių metų berniuką Oskarą Hoveną, padėjo jam ranką ant galvos ir per stiklą prognozavo jo šeimos veiksmus. Nors publika buvo sužavėta, Eliza matė triukus ir sukūrė knygą, kurioje demaskavo avantiūristą.
Kaliostro taip pat nupiešė Vilce dvaro planą, kuriame tariamai buvo lobis – bet jo teiginiai apie vertą masoną, kuriam atsivers lobis, buvo apgaulė. Nuo šio momento jo reputacija pradėjo griūti.
Elizos žodis: knyga, kuri sugriovė grafą
Iš Jelgavos Kaliostro išvyko į Sankt Peterburgą, bet Eliza fon der Recke jį aplenkė: laiške Jekaterinai II ji vadino grafą sukčiumi.
Imperatorė, dėkodama už vertingą informaciją, padovanojo Elizai dvarą netoli Jelgavos. Ten ji galėjo ramiai užsiimti literatūra ir parašė knygą „Aprašymas apie žymaus Kaliostro buvimą Mitavoje 1779 m. ir jo atliktus magiškus veiksmus“.
Knygoje Eliza atskleidė, kad Kaliostro menkai mokėjo prancūzų kalbą, nemokėjo arabų, manipuliavo vaikais ir iš anksto rinko informaciją apie aukštuomenę.
Daugelis Jelgavos gyventojų iš karto suprato apgaviką. Šio dokumento dėka Kaliostro prarado įtakingus draugus, inkvizicija jį suėmė, o Lorenza liudijo prieš jį.
Kaliostro buvo nuteistas mirties bausme, bet popiežius pakeitė nuosprendį į kalėjimą. Po kelių metų grafas mirė už grotų, o Eliza išgyveno dar 41 metus, sulaukė pripažinimo ir svečių iš visos Europos, tokių kaip Gėtė, Šileris ir Aleksandras I.
Kaliostro masonų susirinkime. XVIII a. knygos iliustracija.
Paveldas ir pamoka
Nors jaunystės eliksyras ir filosofinis akmuo vis dar neegzistuoja, istorija apie Kaliostrą primena, kad tikroji galia slypi ne magijoje, o kritiniame mąstyme, informacijos rinkime ir gebėjime matyti už fasado ribų.
Eliza fon der Recke tapo ne tik literatūros autore, bet ir istorijos liudininke, kuri sugriovė avantiūristo legendą ir paliko pamoką ateities kartoms: net didžiausi stebuklai gali būti tik iliuzijos.
Šaltinis: press.lv
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą