Lietuvius traukiančio Art Deco muziejaus kūrėjai – apie netikėtą sprendimą: kodėl čia galima užeiti tik su kojinėmis?

Šį sekmadienį išgirsite daugybę įdomių tarpukario Lietuvos detalių. O taip pat sužinosite apie pasiturinčius to laikmečio žmones, kurie savo namuose ne tik kūrė ištaigingą interjerą, bet taip pat ir įdarbindavo personalą buities darbams palengvinti.

Laidoje verslininkai ir architektūrinio paveldo puoselėtojai P. Gaidamavičius bei K. Banys pakvies prisiliesti prie autentikos ir savo įkvepiančiais pasakojimais sudomins net ir patį abejingiausią žiūrovą.

Visų pirma, tiek Amsterdamo mokyklos, tiek Art Deco muziejuose galioja svarbi taisyklė – juose galima vaikščioti tik su kojinėmis, kad nebūtų gadinamas parketas. Todėl laidos vedėja Kristina Rimienė pirmą kartą filmavosi avėdama prieš 30 metų megztas vilnones močiutės kojines.

Tiesa, įdomi ne tik muziejų, bet ir jų įkūrėjų istorija. Petras ir Karolis – partneriai ne tik versle, bet ir gyvenime. Jų pažinties istorija sušildys žiūrovų širdį.

„Kai prieš 13 metų studijavau Suomijoje, su Petru labai neįpareigojančiai susirašėme viename socialiniame tinkle. O tada, grįžęs į Kauną, visai netikėtai pamačiau jį praeinantį gatve“, – pasakos Karolis.

O štai Petras tuomet iškrėtė pokštą, apie kurį prabils laidoje.

Architektūra – tai, kas sujungė Petrą ir Karolį

Nuėję į keletą pasimatymų, jie suprato, kad architektūra yra juos jungiantis dalykas. Prieš 10 metų Petro ir Karolio gyvenimuose nutiko svarbus įvykis – visai netikėtai jie nuvyko apžiūrėti nuo Antano Smetonos laikų nepakitusio buto Kaune.

„Tuo metu buvo didžiulė domėjimosi tarpukario Lietuvos architektūra banga. Norėjome sužinoti, kaip prieš 90 metų žmonės gyveno Kaune. 

Internete atsirado skelbimas, kad parduodamas autentiškas, nuo A. Smetonos laikų nepakitęs butas. Ne šis, kuriame esame – tas buvo netoli stoties. Į tą skelbimą atkreipėme dėmesį todėl, kad neturėjome nei draugų, nei giminių, kurie būtų turėję kokį nors panašų butą“, – kalbės K. Banys.

Smalsumo vedini, jie nuvyko pasižiūrėti, kaip atrodo toks butas. O tada, tiesiogine ta žodžio prasme, negalėjo patikėti savo akimis.

„Vos pravėrę duris, pamatėme didelį koridorių – ąžuolinis parketas, išdėliotas eglute. Vienoje koridoriaus pusėje – stumdomos durys, kitoje – išlankstomos. Buto pardavėjas atidarė visas duris ir koridorius virto milžiniška pokylių sale. Prisijungė dar du kambariai. 

O vonios kambaryje išvydome integruotą durų skambutį. Tačiau mus pamokė, kad ten – ne durų skambutis, o personalo iškvietimas. 

Paaiškėjo, kad tas tarpukario laisvės pliūpsnis, kai kuriems žmonėms leido tikrai labai gerai gyventi. Kaip Paryžiuje, Londone ar Niujorke. Negalėjome atsigauti. Ir tada panorome įsigyti tokį nepakitusį butą“, – tęs pašnekovai.

Lemtingas sprendimas

2016 metais, prieš pat Kalėdas, bežiūrint vieną serialą apie tarpukarį, Karolis ir Petras internete rado visiškai autentišką butą Gedimino gatvėje, kuris šiandien jau žinomas kaip „Art Deco“ muziejus.

Iš pradžių jie norėjo ten apsigyventi, bet pradėjus daryti sienų tyrimus, atrado tautinio stiliaus motyvus – tulpytes, rombus ir tautinius raštus – kuriuos galima išvysti tautiniuose kostiumuose ar ant vilnonių kojinių.

„Pagalvojome, kad negalime pasilikti tokio grožio tik sau. Butą atkūrėme tokį, koks buvo, bet tuomet vienas nedidelis kultūros žurnalas apie jį parašė straipsnį. Tada žmonės mus susirasdavo per „Facebook“ ir prašydavo įsileisti apžiūrėti“, – sakys jie ir pridurs, kad taip gimė mintis įsteigti muziejų.

O vertingiausias šio muziejaus daiktas – baldas su istorija, kurią išgirsite .

Muziejų lankytojai sužino asmenines kadaise ten gyvenusių žmonių istorijas

Amsterdamo muziejuje paliečiamos ir holokausto, ir Antrojo pasaulinio karo temos. Lankytojai sužino, kas nutiko šiame bute gyvenusiems žmonėms, kokia pavojinga gali būti propaganda ir dar kartą įsitikina, koks baisus yra karas. Po ekskursijos ne vienas nubraukia ašarą.

Art Deco ir Amsterdamo muziejai pasakoja apie laisvę ir du dešimtmečius, per kuriuos žmonės daug nuveikė bei kurių metu atsirado daug paslaugų. Pavyzdžiui, maisto pristatymas, kuris Kaune ėmė egzistuoti dar 1932 metais, įmonėje „Lobynas“.

Poros sprendimas įkurti trečią muziejų Kaimelio dvare nebuvo lengvas. Iš pradžių vyrai numojo ranka – galvojo, kad toks projektas jiems yra per didelis. Bet tada, važiuodami atgal namo, pamatė avariją ir jos metu žuvusį žmogų. Abiem atėjo suvokimas, koks trapus yra gyvenimas ir kaip svarbu neatidėlioti to, ko tikrai norisi. Juk nė vienas iš mūsų nežinome, kiek dar turime laiko...

„Floristiniame deserte“ – džiovintų augalų džiazas

Pokalbis su Karoliu ir Petru apie autentiškumą ir istoriją, floristikos dizainerę K. Rimienę įkvėps naujam gyvenimui prikelti ir gėles.

Savo kompozicijai ji šįkart panaudos džiovintus gėlių likučius. Tarp jų – eukaliptas, kelių rūšių česnakai, aguonos, strelicijos lapai, palmetos lapai, karališka protėja, rapsai ir kt.

Ši ištaiginga puokštė tiks kiekvienuose namuose ir pasitarnaus rudens ar žiemos laikotarpiu, kai kurti norisi, bet gamtoje gausu tik įvairių šakų, o spalvų – ne tiek jau daug.

Laida „Pasaulis pagal moteris“ – sekmadieniais 10 valandą per TV3 televiziją.