„Retas žmogus, kuris mane pažįsta, žino, kad aš nuo 12 metų labai bijau katinų.
Istorija tokia, kad, būnant svečiuose ir laikant pusseserės kūdikį ant rankų, aplink vaikščiojo, tykojo agresyvokas katinas, kuriam nepatiko naujagimis ar jo verksmas.
Katinas vis skleidė nepasitenkinimo garsus... Bet, kad puls ir šoks, niekas nesitikėjo. Ačiū Dievui, sureagavau ir spėjau atsukti nugarą saugodama glėbyje kelių savaičių kūdikėlį.
Rezultatas – katinas nagais per kojas užlipo man iki pat nugaros, po to paniškai pradėjau jų bijoti.
Visada katinus apeidavau ratu kaip pro baisiausią priešą.
Bet va, kaip ir žmonių, taip ir katinų yra blogų ir gerų, todėl nereikėtų nurašyti visų ir iškart.
Kartais leisti „pabandyti“, – instagrame mintimis dalijosi M. Kvietkutė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą