Mokslininkai aptiko paukštį, kuris meluoja kitiems gyvūnams, siekdamas asmeninės naudos
Pietų Afrikoje esanti Kalahario dykuma yra viena sudėtingiausių vietų išgyventi planetoje. Kiekviena čia sutinkama gyvūnų ir augalų rūšis turi savo prisitaikymo būdą.
Vieną įdomiausių pavyzdžių demonstruoja mažas paukštis – gedulingasis drongas (Dicrurus adsimilis), kuris kliaujasi ne jėga ar greičiu, o gudrumu.
Sąmoningas melas dėl maisto
Kaip leidinyje „Forbes“ rašo amerikiečių evoliucijos biologas Scottas Traversas, ilgą laiką manyta, jog gebėjimas meluoti yra būdingas tik žmonėms ir kai kuriems primatams. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad gedulingieji drongai geba sąmoningai apgaudinėti kitus dėl asmeninės naudos.
Šie paukščiai paprastai gyvena kooperuodamiesi su kitomis vietinėmis rūšimis ir atlieka sargybinio vaidmenį.
Priartėjus pavojui, drongai skleidžia garsius metalinius garsus, įspėjančius Kalahario gyvūnus apie netoliese esančius plėšrūnus.
Tačiau mokslininkai užfiksavo, kad drongai dažnai piktnaudžiauja kitų gyvūnų pasitikėjimu:
Pastebėjęs, kad surikatos ar kiti gyvūnai rado gardų maisto kąsnį, drongas paskelbia melagingą pavojaus signalą.
Išgirdę perspėjimą, gyvūnai puola bėgti, o drongas ramiai nusileidžia ir pasisavina paliktą grobį.
Paukščiai „poliglotai“
Tyrimai atskleidė dar vieną stebėtiną faktą: drongai pavojaus signalus skelbia ne tik savo „kalba“, bet ir sėkmingai imituoja kitų paukščių rūšių perspėjimus.
Toks „poliglotizmas“ išsivystė todėl, kad laikui bėgant aplinkiniai gyvūnai pradeda ignoruoti dažnai pasikartojantį paties drongo melą.
Tai savotiškos evoliucinės lenktynės: drongai sugalvoja vis klastingesnių būdų apgauti, o kitos rūšys mokosi atpažinti melagingą pavojų.
Išskirtinis elgesys gamtoje
Nors apgulę primatai ar maskuotę naudojantys chameleonai taip pat naudoja apgaulės elementus, drongai išsiskiria dviem bruožais:
Jie apgaudinėja kitų rūšių atstovus.
Jie tai daro siekdami gauti maisto.
„Daugelis gyvūnų klausosi vieni kitų pavojaus signalų, kad suformuotų bendrus gynybos tinklus. Drongas yra pirmoji rūšis, parodžiusi, kad šis tarprūšinis bendravimas gali tapti dviašmeniu kardu, kuriuo galima manipuliuoti asmeninei naudai gauti“, – teigia publikacijos autorius.
Rašyti komentarą