Liepos 23 dieną cerkvėje susituokusi Viktorija Siegel atskleidė, kokią pavardę po vestuvių nusprendė pasilikti. „Dukrytė turi mano pavardę.
Manau, būtų gražu, kad mamos ir dukros pavardės liktų vienodos, todėl pasirinkau dvigubą Siegel-Suodaitės variantą. Laurynas tam neprieštaravo“, – „Žmonėms“ atskleidė Viktorija.
Išsipildžiusi svajonė
V.Siegel ir L.Suodaičio vestuvių ceremonijos pradžia liepos 23-iąją buvo numatyta 13 valandą, tiesa, galiausiai buvo kiek pavėlinta. Savo santuoką mylimieji įteisinti nusprendė sostinėje esančioje Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvėje.
Svečiai į šventę pradėjo rinktis likus maždaug pusvalandžiui iki 13 valandos. Palinkėti laimės jauniesiems atvyko poros artimieji, bičiuliai, kolegos.
Tarp jų – vieną geriausių nuotakos draugių Rasa Stonienė su vyru, verslininku Rimandu, komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis, dizainerė Monika Bliujūtė, „Stylish Paw“ įkūrėja Rasa Stasionienė. Viktorijai ir Laurynui pastarieji metai buvo kupini išbandymų, viešų aptarinėjimų, tačiau šią audrą nu
o pat jųdviejų draugystės pradžios lydėjo begalinė meilė, kuri neleido pasiduoti net sunkiausiais momentais.
„Nuvilnijus didelei bangai prieš metus, jau aiškiai žinojome, kad mudviejų kelias – vestuvės. Buvome įsitikinę, kad niekas mums nesutrukdys mylėti ir gerbti vienas kitą. Šiandien matome, kad buvome teisūs“, – anksčiau pasakojo L.Suodaitis.
Laurynas mylimajai pasipiršo per įsimintiniausiu tapusį Viktorijos gimtadienį praėjusių metų lapkritį. Nieko nelaukę, jiedu pradėjo planuoti gyvenimo šventę.
Galiausiai, liepos 23-iąją, jųdviejų svajonė išsipildė – vedybos pažymėjo vieno etapo pabaigą ir ramaus, šeimyniško, meile ir pagarba paremto gyvenimo pradžią.
V.Siegel ir L.Suodaičiui ypatingą penktadienį šypsojosi ne tik dangus, padovanojęs puikų orą, bet ir svarbiausi jųdviejų gyvenimo žmonės – šeima, ištikimi draugai ir Viktorijos dukra bei Lauryno krikštaduktė Nicole.
Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvę jaunieji pasirinko neatsitiktinai. Viktorija išpažįsta stačiatikybę, todėl nuo pat pradžių mylimieji žinojo, kad amžiną meilę prisieks cerkvėje.
Vis dėlto, Viktorija pasakojo, kad nei tobulas oras, nei vedybų vieta neturi didelės reikšmės. Svarbiausia tai, kad jiedu – jau vyras ir žmona. „Išsipildė mano svajonė. Kai tikrai myli vyrą, nori už jo ištekėti ir sukurti šeimą.
Nėra taip, kad padėjus parašą viskas pasikeičia. Bet žymiai maloniau, kai vyras, pabučiuodamas tave į lūpas, ištaria:
„Tu mano žmona“. Tam pritartų kiekviena moteris – juk negali būti visą gyvenimą pristatinėjama kaip draugė ar gyventi amžinai sužadėtinės statuse“, – džiaugėsi Viktorija.
Rašyti komentarą