Patarimai: koks vanduo geriausiai gaivina per karščius ir kiek jo reikėtų išgerti

Tačiau nuo labai šaltų skysčių, ypač tuomet, kai lauko temperatūra perkopia 30 laipsnių pavėsyje, gali greitai pradėti perštėti gerklę.

Karštomis vasaromis dienomis patariama gerti vandens kambario temperatūros ar vos vėsesnio, bet ne ledinio vandens. 

Vandens poreikį padės apskaičiuoti formulė

Per didelis išgerto vandens kiekis mums taip pat ne į naudą, tad jaudintis dėl to nevertėtų. Individualų vandens poreikį galimą apskaičiuoti pagal paprastą formulę – kiekvienam ūgio centimetrui reikėtų išgerti po 10 ml vandens.

Tad, pavyzdžiui, 1,70 cm ūgio žmogui būtų gerai per dieną suvartoti apie 1,7 litro vandens.

Tiesa, jei jis sportuoja ar diena labai karšta, gerti reikėtų dar daugiau. 

Svarbus ne tik geriamo vandens kiekis, bet ir kokybė. Reta šalis gyventojų reikmėms gali naudoti gruntinius vandenis, o mes tokią galimybę turime.

Lietuvoje paprastas vanduo iš čiaupo – puikios kokybės.

Vanduo – universalus tirpiklis, kuriame tirpsta maistinės ir kitos medžiagos: jos išnešiojamos po visą kūną, o nereikalingos –pašalinamos.

Be to, vanduo – ir kiekvienos mūsų ląstelės sudedamoji dalis, jis padeda reguliuot kūno temperatūrą.

Karštą dieną geriausiai troškulį numalšina paprastas vanduo.

Tuo tarpu angliarūkšte papildytas gazuotas vanduo ilgiau negenda, gerai malšina troškulį, gerina apetitą, tačiau sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar varginamiems pilvo pūtimo tokio vandens patariama vengti.

Tiesa, jei per karščius gausiai prakaituojate, tada prarandate ne tik vandenį, bet ir mineralus, todėl dalį išgeriamo vandens pakeiskite didesnės mineralizacijos natūraliu vandeniu.  

Ką daryti, kai vanduo „be skonio"?

Kai kurie žmonės taip ir neįpranta gurkšnoti vandens, nes jis esą „be skonio", tad renkasi sultis.

Pasak gydytojų dietologų, jos nėra geras pasirinkimas, nes daržovių ar vaisių sultys traktuojamos kaip maistas, o ne gėrimas.

Pietų šalyse net per karščius mėgaujamasi ir arbata.

Nors pas mus tai neįprasta, dietologė siūlo pabandyti gurkšnoti atvėsintą arbatą, tik nebūtina ją saldinti.

Svarbu surasti būdą, kaip pagardinti vandenį – tam tinka vaisių ar agurkų griežinėliai, mėtos, čiobrelio, rozmarino šakelė.

Per karščius gerti vandenį reikia, net jei labai jo nemėgstate. Ir visai nesvarbu, prieš, po valgio ar valgant.

Svarstymai, kad kai valgome, nereikia nieko gerti, susiję su ankstesne nuomone, kad esą „praskiedžiami" virškinimo fermentai – tai netiesa.

Virškinimo fermentų visuomet pasigamina tiek, kiek reikia maistui suvirškinti, ir prasiskiedimo procesai tam neturi jokios įtakos.

Kas gaivina geriausiai?

Agurkai – jų sudėtyje yra net 97 proc. vandens. Tad norinti atsigavinti užteks sukrimsti vos kelis gabalėlius ar įdėti į stiklinę vandens porą agurko griežinėlių.

Ridikėliai – netikėta, bet tiesa. Dėkite į salotas arba graužkite vienus.

Salotos – lapiniai kopūstai, špinatai ir kitos tamsios spalvos salotos savo sudėtyje taip pat turi didelį kiekį vandens.

Granatai – smulkios raudonos sėklos ne veltui taip mėgstamos karščiu alsuojančiuose Artimuosiuose Rytuose.

Cukinijos – valgykite šias agurkų giminaites neapdorotas ir nė nepajusite, kaip dingsta troškulys.

Arbūzai – idealus vasaros užkandis, kurių gaivinančiomis savybėmis įsitikinome nekart.

Ananasai – nors ir atrodo labai saldūs, iš tikrųjų tropiniuose kraštuose augančių vaisių sudėtyje yra medžiagų, reguliuojančių kūno temperatūrą.

Persikai – itin daug vandens sudėtyje turinčius vaisius karštą vasaros dieną rekomenduojama rinktis priešpiečiams. Turėtų atgaivinti bent kelioms valandoms!

Braškės – įmeskite bent kelias į savo vasaros gėrimą. Bus ne tik gražu ir skanu, bet ir gaivu.