Aivaras
Vardas galimai kilęs iš senovės skandinavų vardo Ivar, kurį sudaro dvi dalys ýr („kukmedis“) ir herr („armija“).
Reikšmė: „karys, lankininkas“, „šaudantis iš lanko“.
Simbolizuoja stiprų, ryžtingą, savarankišką ir ambicingą žmogų, turintį stiprią valią ir mokantį ginti savo nuomonę.
Gilda, Gildas
Gali būti kilę iš germaniško žodžio gild („auka“, „paaukojimas“, „įsipareigojimas“). Kita vardo kilmės versija siejama su lietuvių kalbos veiksmažodžiu gildyti („skaudinti“, „kelti sielvartą“).
Reikšmė: asmuo, susijęs su auka, arba jautrus, „gildantis“ širdį.
Yra žinomas šventojo Gildo vardas (VI a. Britanija) - britų vienuolis, pirmasis istorikas ir šventasis.
Girkantas
Lietuvių kilmės dvikamienis vyriškas vardas, sudarytas iš dėmenų gir- („giria“, „miškas“ arba „girti“, „pagirti“) ir kant- (reiškiančio „kantrus“, „pakantus“).
Dažniausiai siejamas su kantrybės ir girios arba pagyros deriniu („giriantis kantrybę“ arba „kantrus miške (girioje)“. Kartais siejamas su prasme „garbingas, šlovingas“.
Nygailas, Nygailė
Labai reti, lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš dėmenų ny- („nei, niekaip, negu“) ir gail- („gailas, stiprus, smarkus“).
Aiškinami kaip „ne itin stiprus“ ar tiesiog „stiprus, gailus“, priklausomai nuo interpretacijos. Vardai siejami su senąja baltų kultūra.
Nykanta, Nykantas
Lietuvių kilmės vardai, sudaryti iš dviejų kamienų: ny- („ne, nei, niekaip“) ir kant- („kantrus“).
Jie dažniausiai interpretuojami kaip „nekantrus“, „nekantri“, „ne itin kantrus“. Šis vardas atskleidžia kovingą arba greitą, veiklų charakterį.
Žiba
Tai yra lietuviškos kilmės moteriškas vardas, reiškiantis švytėjimą, spindėjimą, ryškumą, kilęs iš veiksmažodžio „žibėti“.
Vardas simbolizuoja šviesą, gyvybingumą ir žavesį.
Žibuolė
Lietuvių kilmės moteriškas vardas, kilęs iš veiksmažodžio „žibėti“.
Simbolizuoja pavasarį, atgimimą, švelnumą, dažnai siejamas su pirmuoju pavasario žiedu.
Žibutė
Vardas gali būti vedinys iš lietuvių kalbos žodžio, reiškiančio „žibėti, tviskėti “. Jis taip pat gali būti kildinamas iš gėlės pavadinimo.
Vardas suteikia švelnumo, elegancijos, tačiau ir gamtos stiprybės įvaizdį.
Valerijonas
Vardas kilęs iš lotynų kalbos žodžio valere, reiškiančio „būti stipriam, sveikam, gyvuoti“.
Vardas turi senas šaknis ir buvo populiarus įvairiose Europos šalyse nuo senovės Romos laikų. Taip pat valerijonas yra ir augalo pavadinimas.
Valerijus
Vardas kilęs iš lotynų kalbos žodžio valere, reiškiančio „būti stipriam“, „sveikam“ arba „gyvuoti“.
Tai stiprybę ir sveikatą simbolizuojantis, populiarus, šventas vardas, taip pat senovės Romos giminės vardas (Valerius).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą