Mindaugas Bendžius: „Man visą laiką likdavo brolio treningai...“

Genutė KALVAITIENĖ, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos docentė

Esu iš septynių vaikų šeimos. Dabar likome tik trys: aš, vyriausias brolis ir sesuo. Vienas brolis žuvo jaunas, kitus brolius prieš kelerius metus pakirto ligos.

Mūsų šeima buvo didelė, palaikydavome ryšius. Iš tų laikų patys gražiausi prisiminimai. Tėvai sakydavo, kad per šventes mums svetimų nereikia, nes mūsų pačių būdavo tikrai labai daug.

Buvau mažiausia šeimoje. Artimiausias ir gražiausias ryšys buvo su jauniausiu broliu, tarp mūsų 5 metų skirtumas. Jis buvo jūrininkas. Tas ryšys išliko per visą gyvenimą. Tarp manęs ir vyriausiojo brolio 19 metų skirtumas. Toks gana tėviškas jo santykis į mane išlikęs iki šiol. Man dabar belieka klausyti vyresniojo brolio ir vyresniosios sesers (juokiasi).

Broliai ir seserys yra tarsi mokytojai vieni kitiems. Būdamas tarp jų patiri visas emocijas: ir gražias, ir liūdnas, ir nesusipratimus. Bet tarp jų yra saugu, vienija kraujo ryšys. Tai savas žmogus, su kuriuo pats gali būti toks, koks esi: gali ir supykti, ir būti labai atviras.

Romaldas IDZELEVIČIUS, miesto Tarybos narys, Klaipėdos miesto sportinių šokių „Žuvėdra“ klubo pirmininkas

Turėjau du brolius, bet jie liko Sibire, Krasnojarsko krašte. Vienas nuvykus ten išgyveno gal tik mėnesį - susirgo dizenterija, o kitą nutrenkė elektra. Po perkūnijos buvo žaibo numestas aukštos įtampos laidas, o jis šoko per jį ir užkliuvo kojytėmis.

Buvau vyriausias iš brolių. Vienas brolis už mane buvo dvejais metais jaunesnis, o kitas ketveriais.

Apie vieną brolį beveik nieko neprisimenu, nes man tada buvo dveji su puse metukų, o jam galbūt tik pusė. O antrąjį tai gerai prisimenu. Jis turėjo pradėti eiti į mokyklą būdamas spetynerių metų. Buvo labai energingas. Mama jį visą laiką gyrė, sakė, kad bus mokslininkas ar lakūnas. Aš toks nebuvau.

Turėjau auklėti brolį, nes tėvas išvažiuodavo mėnesiui dirbti toliau, o mama dirbdavo nuo 6 ryto iki nakties. Man teko jį ir maitinti, ir viską daryti. Kartu jį vesdavausi visur kur. Vasarą reikėdavo ir daržus prižiūrėti, kiaules šerti, karvę pamelžti. Žaisti laiko buvo mažai. Tekdavo keltis 6-7 val. ryto ir stovėti eilėje valandą prie duonos. Už tai, kad eidavau stovėti eilėje, man duodavo suvalgyti duonos riekę. Mama visiems padalindavo po gabaliuką, o likusią užrakindavo spintelėje.

O žiemą eidavome su broliu ant kalno ir su slidėmis, ir su rogėmis, ar ant ledo su pačiūžomis. Tada su juo šiek tiek padūkdavome. Jeigu nebūtų žuvęs, tikriausiai būtume labai draugavę.

Laima AKSTINAITĖ, Klaipėdos jaunimo teatro ir kino aktorė

Esu turtinga - turiu ir brolį, ir sesę. Ji už mane vyresnė 7 metais, brolis viduriniukas, vyresnis dvejais metais, o aš jauniausia. Kažkaip visi trys nukrypome į menus: sesuo - dailininkė, brolis - skulptorius ir tarpdisciplininio meno atstovas.

Su sese pasimatome tik kartą per metus, nes ji gyvena ir kuria Dubajuje. Bet ryšį palaikome visą laiką, daug bendraujame telefonu. Su broliu dažniau susitinkame.

Vieni kitiems mes esame didieji patarėjai ir didieji kritikai. Man labai svarbu išgirsti jų nuomonę, nors požiūriai gal ir ne visada sutampa. Žinoma, vaikystėje ir labai pykomės, ir barėmės, ir mušėmės. Mes su broliu buvome viena komanda. O kai suaugome, santykiai su seserimi jau buvo kitokie. Dabar tai visi esame draugai. Labai džiaugiuosi, kad juos turiu, nes visą laiką yra į ką atsiremti.

Būdama jauniausia viską kopijuoji, tau lieka ne tik sesės, bet ir brolio drabužiai. Sesė šiek tiek kitokia nei mes, gal todėl, kad ji labai anksti išvažiavo iš Lietuvos. Bet iš esmės visi kažkuo esame panašūs.

Paprastai sesuo atvažiuoja vasarą, tada būna tėvo gimtadienis. Visi kartu pabūname tik vasarą. Tada būna labai smagu.

Mindaugas BENDŽIUS, prodiuseris

Turiu tik vieną vienintelį brolį, aš jaunesnis trejais metais. Dabar, kai pats turiu dukrą ir sūnų, manau, kad mes su broliu buvome tradiciniai vaikai. Pasipešdavome, bet didelių muštynių nebūdavo. Man visą laiką likdavo brolio treningai, striukės.

Mes susitinkame kiekvieną dieną, nes dirbame tą patį darbą, abu esame grupių prodiuseriai. Ir dirbame jau 27 metus kartu, ir žvejojame kartu. Mūsų ryšys ypač stiprus. Yra įvairių brolių istorijų, bet mes, nors ir esame labai skirtingi, sutariame.

Broliui galėčiau pavydėti jo diplomatijos, nes pats esu cholerikas, gana greitai užsidegu, o jis priešingai - labai ramus, diplomatiškas. Jis niekada nepasiduoda emocijoms taip, kaip aš. Toks mūsų skirtumas mus daugiau vienija nei skiria, nes mūsų darbe reikalingos ir tos, ir tos savybės. Kai reikia griežtesnio žodžio, būnu aš, kai diplomatijos - brolis. Manau, kad mes tiesiog papildome vienas kitą.

Ko gero, kraujo ryšys apsaugo nuo daugelio dalykų, ypač nuo išdavysčių. Labai pasitikiu broliu, jis niekada neapgaus. Galvą guldyčiau už jį, nes brolis yra brolis. To mūsų artumo niekas negali atimti.

Guoda STREPIAKAITĖ, trijų vaikų mama

Turiu 3,5 metų vyresnę sesę, dirba Kaune Tumo-Vaižganto muziejuje. Vaikystėje aš jai gadinau nervus. O dabar mes labai gerai bendraujame.

Žinoma, esame labai skirtingos, bet džiaugiamės viena kitą turėdamos. Smagi ta bendrystė. Pirmoji mūsų sesė gimė negyva. Jeigu ji dabar būtų su mumis, gal būtų dar linksmiau.

Sesė mane kartais ir nervina, ir, žinoma, suteikia džiaugsmo, tarp mūsų toks natūralus seseriškas ryšys.

Ji labai moka suktis virtuvėje, atrodo, iš nieko ima ir pridaro patiekalų. Aš šioje srityje tikrai nesu gabi ir neturiu didelio noro gaminti. Ji gali, kaip sakoma, iš kirvio košę išvirti. Paima tai, kas yra šaldytuve, ir greitai ką nors padaro. Ir skaniai. Ta jos savybė mane tikrai labai žavi.

Mindaugas RIMEIKIS, žvejų atstovas

Turiu metais jaunesnę seserį, dabar ji gyvena Gargžduose. Ir vaikystėje, ir dabar mes su ja labai gerai sugyvename. Tas artimas ryšys išliko iki šiol. Dabar gal kiek rečiau susitinkame nei tada, kai tėvai buvo gyvi, nes ir ji, ir aš dirbame. Per šventes bendraujame.

Mes su seserimi turime ir panašių bruožų, ir visai skirtingų. Jos hobis vienas, mano kitas. Ji - medikė, aš susijęs su žvejyba. Man patinka ta jos savybė, kad ji niekada nepasiduoda nesėkmėms. Ji visada visomis teisinėmis priemonėmis siekia savo tikslo. Žinoma, man teko ją vaikystėje ginti kaip broliui, ir ne kartą. Ir dabar, kai reikia, vienas kitam padedame, ir mūsų vaikai bendrauja tarpusavyje.

Tikriausiai kiekvienam žmogui sesuo, brolis, pusbrolis, pusseserė, tokie artimi žmonės yra draugai. Žinoma, gyvenime visko pasitaiko. Aš visas savo pusseseres seserimis vadinu. Mūsų giminė labai plati ir išsimėčiusi po visą pasaulį. Mano mama buvo iš 5 vaikų šeimos, turėjo 1 brolį ir 4 seseris. Tėvukas turėjo tik seserį. Bet kartą per metus mes visi susitinkame didžiajame giminės susibūrime, kuris dažniausiai vyksta Dzūkijoje.