Gyvybė ten, kur ji atrodė neįmanoma: Didžiajame Druskos ežere rasta nauja gyvūnų grupė

Netikėtas radinys ežero nuosėdose

Iki šiol manyta, kad ežere dominuoja tik du pagrindiniai žaidėjai: mikroskopiniai vėžiagyviai (artemijos) ir pakrančių musės-vandenininkės. Tačiau Jutos universiteto biologų komanda, vadovaujama Byrono Adamso, žengė giliau – į ežero dugno nuosėdas.

Atlikę laboratorinius tyrimus, mokslininkai po mikroskopu išvydo tai, ko čia niekada neturėjo būti: tarp druskos kristalų ir purvo dalelių judančius siūliškus organizmus. 

Genetiniai tyrimai patvirtino – tai nematodai, dar žinomi kaip apvaliosios kirmėlės.

Kaip jie išgyvena ekstremaliomis sąlygomis?

Nematodai yra viena gausiausių gyvūnų grupių planetoje, aptinkama visur nuo vandenynų gelmių iki dirvožemio, tačiau jų buvimas tokioje druskingoje terpėje yra fenomenalus.

Prisitaikymas: Skirtingai nei laisvai plaukiojantys organizmai, šios kirmėlės gyvena mikroskopiniuose tarpeliuose tarp dugno nuosėdų grūdelių. Ten jos randa prieglobstį nuo tiesioginio druskos poveikio ir maitinasi bakterijomis bei besiskaidančia organine medžiaga.

Ekosistemos dalis: Mokslininkai identifikavo kelias nematodų rūšis, o tai rodo, kad po ežero dugnu egzistuoja visa paslėpta maisto grandinė, kuri padeda skaidyti atliekas ir cirkuliuoti maistinėms medžiagoms.

Kodėl tai svarbu mokslui?

Šis atradimas, oficialiai paskelbtas žurnale Journal of Nematology, iš esmės keičia mūsų supratimą apie gyvybės ribas. 

Jei sudėtingi daugialąsčiai gyvūnai gali klestėti tokiomis atšiauriomis sąlygomis, tai atveria naujas perspektyvas ieškant gyvybės ir kitose planetose, kur aplinka primena Didįjį Druskos ežerą.

Atradimas rodo, kad gamta yra kur kas išradingesnė, nei mes linkę manyti. Net ten, kur aplinka atrodo sterili ir „negyva“, mikroskopiniame lygmenyje vyksta aktyvūs biologiniai procesai. 

Tai priminimas mokslininkams, kad net ir gerai ištirtos vietos gali slėpti revoliucinių paslapčių, jei tik pažvelgiama kitu kampu.