Filosofijos daktaras, buvęs Harvardo fizikos dėstytojas ir mokslo populiarintojas Michaelas Guillenas savo naujausioje skiltyje pareiškė, kad vieta, kurią vadiname rojumi, gali būti fizinis objektas Visatoje, ir netgi teoriškai pagrindė jo buvimo vietą.
M. Guillenas teigia, kad „rojus gali būti kitoje kosminio horizonto pusėje“. Tai grindžiama Edwino Hubble'o dėsniu, pagal kurį galaktikos tolsta viena nuo kitos greičiu, prilygstančiu šviesos greičiui. Kuo toliau galaktika yra nuo Žemės, tuo greičiau ji tolsta, rašo „Wion“.
Šis atstumas yra maždaug 439 sekstilijonai kilometrų nuo Žemės. Tačiau kiti mokslininkai M. Guilleno teoriją atmetė, laikydami tai metafizikos, o ne mokslo klausimu.
M. Guilleno argumentai
M. Guillenas nurodo keturias priežastis. Jis remiasi šiuolaikine kosmologija, pagal kurią už kosminio horizonto egzistuoja visa visata, amžiams paslėpta nuo mūsų akių.
Tačiau Konektikuto koledžo astronomijos profesorius Alexas Janninas prieštarauja: „Kosminis horizontas nėra fizinė vieta, tai galutinė riba, už kurios mes tiesiog negalime žvilgtelėti ar perduoti signalo“.
Tai, kad už horizonto nieko nematome, nereiškia, kad Visata ten baigiasi. Kadangi Visatos amžius yra apie 13,8 milijardo metų, mes matome tik tas sritis, iš kurių šviesa spėjo pasiekti Žemę. Kitos vietos yra taip toli, kad šviesa iš jų mūsų niekada nepasieks.
Kitas M. Guilleno argumentas remiasi Einšteino reliatyvumo teorija. Jis teigia, kad ties kosminiu horizontu laikas sustoja.
Tai reiškia, kad nėra praeities, dabarties ar ateities, o tai sutampa su rojaus, kaip vietos už laiko ribų, samprata. Taip pat jis mano, kad objektai už šios ribos gali būti tokie seni, jog jie „atsirado dar prieš Didįjį sprogimą“.
M. Guillenas nėra vienintelis mokslininkas, svarstantis apie dvasines esybes. Kai kurie tyrėjai pažymi, kad požiūris į Didįjį sprogimą kaip į absoliučią visko pradžią per daug primena religinius siužetus apie pasaulio sukūrimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą