Jūros lygis gali staigiai pasikeisti: mokslininkai paskelbė apie naują atradimą

Tarptautinė mokslininkų komanda iš Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir JAV su dideliu tikslumu atkūrė jūros lygio dinamiką per pastaruosius 540 milijonų metų su tūkstantmečio tikslumu. 

Be bendros mokslinės reikšmės, šis tyrimas gali turėti praktinę reikšmę šiuolaikinei ekonomikai.

Kaip paaiškina tyrimo vadovas, daktaras Dauwe van der Meer, remiantis iškastiniais liekanomis ir nuosėdinėmis uolienomis anksčiau jau buvo pavykę nustatyti vidutinį jūros lygį milijonų metų tikslumu. 

Tačiau dabar mokslininkai turi galimybę analizuoti ir daug trumpesnius laikotarpius – tūkstančių metų ribose, o tai leidžia nustatyti anksčiau nematytus trumpalaikius svyravimus.

Paaiškėjo, kad jūros lygis ne tik lėtai kito per geologines epochas, bet ir patyrė staigius svyravimus per žymiai trumpesnius laikotarpius. 

Nors anksčiau mokslininkai spėjo, kad tai įmanoma, trūko pakankamai duomenų, kad tai patvirtintų. 

Dabar, analizavę nuosėdų sluoksnius, mokslininkai sugebėjo atkurti šiuos greitus pokyčius ir susieti juos su pasauliniais klimato ciklais.

Tyrime ypatingas dėmesys skiriamas Žemės ašies sukimosi svyravimų vaidmeniui. Šie ritmiški pokyčiai, darantys įtaką klimato sąlygoms, ypač pastebimi šaltuoju laikotarpiu, kai poliuose susidaro ledynai. 

Būtent tada planetos ašies „svyravimas“ sukelia ledyninius ciklus, kurie trunka dešimtis tūkstančių metų ir yra lydimi jūros lygio svyravimų daugiau nei 100 metrų.

Žinios apie praeities jūros lygį turi ne tik akademinę, bet ir grynai praktinę vertę. Jos leidžia tiksliau sudaryti Žemės plutos geologinės sandaros žemėlapius, ypač tų sluoksnių, kurie svarbūs išteklių gavybai ar ekologinei saugai.

Pavyzdžiui, jei žinoma, kad tam tikru laikotarpiu jūros lygis buvo aukštas, galima numatyti, kad susidarys ištisiniai molingo akmens sluoksniai, kurie gerai sulaiko skysčius ir dujas. 

Žemo jūros lygio laikotarpiais susidaro porėtos uolienos, pavyzdžiui, smiltainis, kurios gali būti vandens ar energijos išteklių rezervuarai.

Kaip pažymi dr. van der Meer, šie duomenys yra labai svarbūs saugiam CO₂ saugojimui po žeme, atliekų laidojimui ar naujų telkinių paieškai. 

Tikslesnės Žemės paviršiaus sluoksnių žemėlapiai – tai taip pat žingsnis link švarios energetikos plėtros.

Šaltinis: unian.net