Radboud universiteto Nijmegen (Nyderlandai) mokslininkai Geino Falke, Michael Wondrak ir Walter van Suylekom bandė atsakyti į šį klausimą, derindami bendrosios reliatyvumo teorijos gravitacijos teorijas ir kvantinių laukų elgesį itin ilgose laiko skalėse.
Tyrimas rodo, kad ne tik juodosios skylės, bet ir kiti super tankūs kūnai, pavyzdžiui, neutroninės žvaigždės ir baltieji nykštukai, nėra amžini.
Tyrėjų skaičiavimais, šie kosminiai kūnai gali lėtai išgaruoti dėl erdvės-laiko iškreipimo efekto ir galiausiai sprogti.
Maksimalų neutroninių žvaigždžių gyvenimo trukmę mokslininkai apskaičiavo kaip 10^{68} metų – skaičių su 68 nuliais, kuris yra milijardus kartų ilgesnis už dabartinį Visatos amžių (13,8 milijardų metų).
Balti nykštukai išsilaikys dar ilgiau – iki 10^{78} metų, o supermasyvios juodosios skylės – net 10^{96} metų.
Tačiau pabaiga bus dramatiška: kai objektas taps nestabilus, jis sprogs.
Šie atradimai gali pakeisti supratimą apie stabiliausių kosminių objektų likimą.
Ateities stebėjimai, pavyzdžiui, James Webb tipo teleskopais, padės patikrinti šią teoriją. Kol kas tai tik teorija, bet ji primena: net ir patys tvirčiausi kosminiai milžinai nėra amžini.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą