Kaip garsiausias istorijoje garsas sukėlė visuotinį atšalimą ir nusinešė tūkstančius gyvybių

1883 m. Krakatoa ugnikalnio išsiveržimas buvo tūkstančius kartų galingesnis nei Hirosimos atominės bombos sprogimas.

Leidinyje rašoma, kad sprogimas, kuris įvyko 10:02 val. ryte, buvo girdimas daugiau nei 4800 kilometrų atstumu – nuo Mauricijaus Indijos vandenyne iki Australijos.

„Garsas buvo toks intensyvus, kad plyšo kaimyninių laivų žmonių ausų būgneliai ir buvo užfiksuotas barografuose visame pasaulyje. 

Šis unikalus įvykis ne tik pakeitė kraštovaizdį, bet ir paliko neišdildomą pėdsaką Žemės atmosferoje ir klimate“, – rašoma straipsnyje.

Pažymima, kad Krakatau išsiveržimas buvo beprecedentės apimties vulkaninis įvykis. Sprogimas sunaikino du trečdalius salos ir sukėlė iki 46 metrų aukščio cunamį. Pelenų debesys pakilo į atmosferą 25 kilometrų aukštį.

„Išsiveržimo atmosferos smūginės bangos keletą kartų apibėgo Žemės rutulį, o dėl to atsiradusios klimato pasekmės lėmė visuotinį temperatūros sumažėjimą, žinomą kaip vulkaninė žiema, kuri sukėlė masinius derliaus nuostolius ir maisto trūkumą“, – rašo leidinys.

Be to, kaip teigiama straipsnyje, išsiveržimas išlaisvino energiją, lygią maždaug 200 megatonų trotilo, o tai yra maždaug 10 000 kartų galingiau nei atominė bomba, numesta ant Hirosimos. 

Be to, smūginės bangos sunaikino daugiau nei 160 kaimų ir nusinešė daugiau nei 36 000 gyvybių.

Mokslininkų teigimu, šis įvykis turėjo didelę įtaką vulkanologijos ir seismologijos tyrimams, paskatindamas mokslinius tyrimus dėl tokių galingų išsiveržimų priežasčių ir pasekmių.

Leidinys rašo, kad stebėjimų istorijoje buvo ir kitų įvykių, kurie sukėlė milžinišką garso energiją. Pavyzdžiui, 1886 m. Naujojoje Zelandijoje išsiveržęs Taravera ugnikalnis buvo girdimas daugiau nei 1000 kilometrų atstumu, o 1908 m. Sibire įvykęs Tunguskos įvykis, kurį sukėlė meteorito sprogimas ore, sukūrė smūgines bangas, kurios nuniokojo daugiau nei 2000 kvadratinių kilometrų miško.

Taip pat naujausioje istorijoje 1980 m. JAV Sent Helens vulkano išsiveržimo sprogimas buvo girdimas 320 kilometrų atstumu.

Anksčiau rašėme, kad artimiausiais metais pasaulis gali pamatyti destruktyvų vulkano išsiveržimą. Kalbama apie supervulkaną Jelloustoouną, kurio išsiveržimas gali turėti įtakos ne tik JAV. 

Naujausių tyrimų rezultatai parodė, kad Jelloustoouno magminė sistema nėra monolitinė – ji susideda iš nevienalytės magmos ertmių, įterptų į didžiąja dalimi sukietėjusią plutos dalį.

 O šilumos šaltinis po šia magma yra bazaltinė intruzija iš mantijos, kuri palaipsniui didina šias lydymosi zonas. 

Šilumos poveikis galiausiai gali sukelti magminių ertmių sujungimą, o tai padidins didelio masto išsiveržimo tikimybę.