Karlsbado urvų paslaptys: nuo milžiniškų salių iki nežemiškos gyvybės pėdsakų

Šie urvai formavosi milijonus metų, kai sieros rūgštis, kilusi iš giliai esančių naftos ir dujų telkinių, pamažu graužė kalkakmenio uolienas.

„Didžioji salė“: tūris, kuriame telpa kvartalai

Vienas įspūdingiausių parko objektų – vadinamoji „Didžioji salė“. Jos masteliai sunkiai suvokiami:

Plotas: Daugiau nei 3,3 hektaro. Tai 6 kartus daugiau už amerikietiško futbolo aikštę ir beveik 5 kartus daugiau už FIFA standartų futbolo aikštę.

Talpa: Erdvė yra tokia didelė, kad joje lengvai tilptų keturi Niujorko kvartalai.

Prieinamumas: Nepaisant gylio ir dydžio, urvas yra pritaikytas visiems – čia įrengti laiptai, kopėčios ir net liftai, todėl jį gali aplankyti ir neįgaliojo vežimėlyje judantys žmonės.

Geologinis brangakmenis ir UNESCO paveldas

UNESCO 1995 m. pripažino šiuos urvus Pasaulio paveldo objektu dėl jų nepaprasto gamtos grožio, unikalių rifų bei uolienų formų. Šalia esantis Lechugila urvas taip pat garsėja išskirtinėmis geologinėmis savybėmis, kurios laikomos vienomis gražiausių pasaulyje.

Požeminiai ateiviai: raktas į Marsą?

Mokslininkams Karlsbado urvai yra ne tik turistų traukos centras, bet ir unikali laboratorija. Čia vykdomi tyrimai, kurie gali padėti ieškant gyvybės kitose planetose:

Ekstremalios sąlygos: Urvų gylyje, kur visiška tamsa ir specifinė cheminė aplinka, klesti mikroorganizmai, galintys išgyventi be saulės šviesos.

NASA susidomėjimas: Mikrobiologai ir geologai, tokie kaip Hazel Barton, teigia, kad čia randamos gyvybės formos gali būti panašios į tas, kurių NASA ieško Marse ar kituose dangaus kūnuose.

Ateities perspektyva: Jei NASA suteiks leidimą platesniems tyrimams, Karlsbado urvai gali tapti avangardu ruošiantis misijoms į žvaigždes.

Šaltinis: BBC Future / NPS / UNESCO