Mokslininkai mano, kad tokios struktūros galėjo susiformuoti maždaug prieš milijardą metų vandens poveikio dėka.
Vanduo, prisotintas ištirpusių mineralų, prasiskverbė į uolienų įtrūkimus, o vėliau išdžiūvo, palikdamas kietus mineralus.
Šis Žemėje gerai žinomas procesas sukėlė neįprastas formas Marse – įskaitant akmenis, primenančius koralus ar net gėles.
Nauji duomenys patvirtina teoriją, kad senovėje Marse buvo upės, ežerai, o gal net ir vandenynas. Nors vanduo ilgainiui dingo nuo paviršiaus, mineralų likučiai rodo, jog po paviršiumi jis dar ilgai išliko, paveikdamas uolienas.
Anksčiau šią vasarą „Curiosity“ nufotografavo geologines struktūras su voratinklio raštais, kurios taip pat liudija apie praeities vandens aktyvumą.
Šie radiniai padeda mokslininkams geriau suprasti, kaip keitėsi Marso paviršius prieš milijardus metų ir teikia vilčių, kad Raudonojoje planetoje praeityje galėjo egzistuoti gyvybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą