Mokslininkai atskleidė slaptą vandenynų žudiką: paviešinta masinio išmirimo priežastis

Tibeto kalnuose – išnykusių vandenynų paslaptys

Tarptautinė geologų komanda, tyrinėdama Tibeto kalnuose išlikusias senovės vandenynų plutos dalis, aptiko unikalių įrodymų. 

Kaip praneša „Discover Magazine“, mokslininkų dėmesio centre atsidūrė Mezo-Tetiso ir Neo-Tetiso vandenynų liekanos. Šie geologiniai sluoksniai tapo savotiškomis „laiko nuotraukomis“, leidusiomis atkurti povandeninio vulkanizmo epochas, vykusias prieš 200–250 milijonų metų.

Naudodami cirkono ir titanito mineralų analizę, tyrėjai išskyrė tris pagrindinius ugnikalnių aktyvumo etapus. Paaiškėjo dramatiškas dėsningumas: mažiausiai keturios didelio masto jūrų ekosistemų krizės idealiai sutapo su šiais vulkanizmo periodais.

Mirtinas mechanizmas: ne lava, o deguonies badas

Mokslininkai pabrėžia, kad pati lava tiesioginio pavojaus daugumai rūšių nekėlė, nes povandeniniai išsiveržimai nepadengė kritiškai didelių plotų. Tikrasis „žudikas“ buvo kur kas subtilesnis:

Dujų emisija: Milžiniški išsiveržimai prisotino vandenį šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Dumblių invazija: Pasikeitusi cheminė vandens sudėtis išprovokavo nekontroliuojamą dumblių dauginimąsi.

Anoksija: Dumbliams yrant, vandenynuose drastiškai sumažėjo deguonies kiekis ir pradėjo kauptis nuodingi sieros junginiai.

Ši mirtina kombinacija lėmė, kad jūrinė aplinka tapo netinkama gyvybei, o rūšys, nesugebėjusios akimirksniu prisitaikyti prie kintančios chemijos, tiesiog išnyko.

Geologinė iliuzija: „Akmens takelis“ vandenyno dugne

Be masinio išmirimo tyrimų, geologai paaiškino ir kitą mistišką reiškinį Ramiojo vandenyno dugne. Ten aptikta struktūra, kuri vizualiai primena tobulai žmogaus rankomis išklotą akmenų kelią.

Nors vaizdas primena pasakas apie paslaptingas civilizacijas, ekspertai ramina – tai retas, bet natūralus gamtos procesas. Neįprasta geometrija susiformavo dėl specifinio vulkaninių uolienų ciklo:

Terminis šokas: Daugkartinis uolienų kaitinimas ir staigus aušinimas vandenyje.

Trūkinėjimas: Paviršius pamažu suskilo į taisyklingus daugiakampius segmentus.

Rezultatas: Susidarė raštas, identiškas tam, kurį matome saulės išdžiovintoje žemėje, tik šiuo atveju – akmenyje.

Kodėl tai svarbu mums šiandien?

Tyrimo autoriai įspėja, kad daugelį panašių senovės įvykių pėdsakų sunaikino tektoninių plokščių judėjimas, todėl vulkanizmo įtaka Žemės istorijai gali būti dar didesnė, nei manyta iki šiol. 

Šie atradimai padeda ne tik geriau suprasti praeitį, bet ir prognozuoti, kaip šiuolaikiniai vandenynai gali reaguoti į sparčią cheminės sudėties kaitą šiandieniniame pasaulyje.

Daugiau mokslo naujienų ir gamtos paslapčių skaitykite portale VE.lt.