Proveržis moksle: du vyrai galės susilaukti kūdikio be moters pagalbos

Šis metodas atveria galimybę į vyro odos ląsteles įterptą DNR perkelti į donoro kiaušialąstę, kuri vėliau būtų apvaisinta kito vyro sperma.

Teoriškai tai leistų dviem vyrams susilaukti kūdikio be jokios moters DNR.

Šis proveržis taip pat galėtų padėti moterims, kurioms kyla problemų dėl kiaušialąsčių, susilaukti savo genetinių vaikų. Nors prieš pradedant klinikinius tyrimus dar būtina atlikti papildomų saugumo ir veiksmingumo studijų, ekspertai šią naujieną jau vadina „dideliu pasiekimu“.

„Daugelis moterų negali sukurti šeimos, nes yra praradusios savo kiaušialąstes – tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių, įskaitant gydymą nuo vėžio“, – sakė profesorius Richard Anderson, Edinburgo universiteto Reprodukcinės sveikatos MRC centro direktoriaus pavaduotojas, nedalyvavęs tyrime.

„Gebėjimas sukurti naujas kiaušialąstes būtų didelis proveržis. Šis tyrimas parodė, kad genetinė medžiaga iš odos ląstelių gali būti panaudota kiaušialąstei–pakaitalui sukurti, kuri turėtų tinkamą chromosomų skaičių apvaisinimui ir embriono vystymuisi.

Bus labai svarbių saugumo klausimų, tačiau tai – žingsnis link to, kad daugelis moterų galėtų turėti savo genetinius vaikus.“

Kai kurioms poroms, susiduriančioms su nevaisingumu, pagalbos gali suteikti apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Šio metodo metu laboratorijoje kiaušialąstė apvaisinama sperma, o susidaręs embrionas perkeliamas į moters gimdą.

Tačiau jei pati kiaušialąstė yra netinkama, IVF metodas gali neveikti.

Ankstesni tyrimai parodė, kad alternatyva galėtų būti metodas, vadinamas „somatinių ląstelių perkėlimu“.

Šis procesas apima paciento somatinės ląstelės (pvz., odos ląstelės) branduolio įterpimą į donoro kiaušialąstę, iš kurios branduolys buvo pašalintas, leidžiant ląstelei diferencijuotis į funkcinę kiaušialąstę.

Tačiau įprastos kiaušialąstės turi pusę įprasto chromosomų skaičiaus (vieną 23 rinkinį), o iš odos ląstelių sukurtos ląstelės turi du rinkinius (46).

Be intervencijos tokios kiaušialąstės turėtų papildomą chromosomų rinkinį.

Iki šiol buvo sukurtas metodas, padedantis pašalinti šį papildomą rinkinį, kuris išbandytas su pelėmis, bet dar neišbandytas žmonėms. Naujausiame tyrime mokslininkai šią problemą išsprendė įvesdami procesą, kurį pavadino „mitomejoze“.

„[Mitomejozė] imituoja natūralų ląstelių dalijimąsi ir lemia vieno chromosomų rinkinio pašalinimą, paliekant funkcinę lytinę ląstelę“, – paaiškino tyrėjai.

Bandymų metu mokslininkams pavyko šiuo metodu sukurti 82 funkcines kiaušialąstes, kurios laboratorijoje buvo apvaisintos.

Maždaug 9 procentai iš jų pasiekė blastocistos stadiją – ankstyvą embriono vystymosi etapą.

Tačiau tyrėjai blastocistų neaugino toliau, nes ši stadija sutampa su momentu, kai IVF metu embrionas būtų perkeliamas į gimdą.

Nors rezultatai kelia daug vilčių moterims, turinčioms kiaušialąsčių problemų, ekspertai atkreipia dėmesį į tyrimo ribotumus.

Svarbiausia, kad didžioji dauguma (91 procentas) embrionų neišsivystė toliau nei apvaisinimo stadija.

Be to, dalis blastocistų turėjo chromosomų anomalijų. Nepaisant to, ekspertai tyrimą vadina „jaudinančiu koncepcijos įrodymu“.

„Šis proveržis, vadinamas mitomejoze, yra įdomus koncepcijos įrodymas“, – sakė profesorius Ying Cheong, reprodukcinės medicinos specialistas iš Sautamptono universiteto, nedalyvavęs tyrime.

„Praktikoje gydytojai vis dažniau susiduria su pacientais, kurie negali naudoti savo kiaušialąsčių – dažnai dėl amžiaus ar medicininių priežasčių.

Nors tai dar labai ankstyvi laboratoriniai darbai, ateityje tai galėtų pakeisti mūsų supratimą apie nevaisingumą ir persileidimus, o galbūt vieną dieną atverti kelią kiaušialąstėms ar spermatozoidams sukurti tiems, kurie neturi kitų galimybių.“

Šaltinis: dailymail.co.uk