Šis medis yra vienas iš nuodingiausių pasaulyje: 50 gramų jo lapų gali nužudyti žmogų

Be to, šie medžiai yra „įprasti“ Šiaurės Europos kraštovaizdyje, nes dažnai siejami su bažnyčių kiemais, rašo „Discover Wildlife“.

Tisas yra vienas iš trijų Didžiosios Britanijos vietinių spygliuočių (kiti du – paprastoji pušis ir kadagys). 

Ši rūšis garsėja savo neįtikėtinu ilgaamžiškumu, nuodingumu ir tuo, kad iš jos medienos buvo gaminami lankai šaudymui. 2022 m. tis iš Veiverli-Ebby buvo pripažintas „Metų medžiu“ pagal Woodland Trust.

Ar galima liesti tiso medį – ar visos šio medžio dalys yra nuodingos

Tisas, kurį dažnai galima sutikti Didžiosios Britanijos kapinėse ir senoviniuose soduose, yra vienas iš nuodingiausių medingų augalų pasaulyje.

Beveik visos medžio dalys turi toksiško alkaloido, vadinamo taksinu. Mažos dozės – mažiau nei 50 gramų – gali sukelti stiprų skrandžio sutrikimą. 

Tačiau dozė, didesnė nei 50 gramų, gali nužudyti suaugusį žmogų.

Medžio nuodingumas, tikriausiai, buvo viena iš priežasčių, kodėl jis buvo sodinamas bažnyčių kiemuose: vietiniai gyventojai bijojo ganyti gyvulius tokiose vietose, kad nenuodytų gyvulių.

Medžio sėklos taip pat yra labai nuodingos, bet minkštimas, supantis sėklą, yra valgomas ir saldaus skonio, nors prieš nuryjant sėklą būtina ją išspjauti arba pašalinti. 

Leidinyje apskritai nerekomenduojama jų valgyti.

Kiek laiko gyvena tiso medžiai

Tiso medžiai gali būti labai seni ir, tikriausiai, yra seniausia vietinė medžių rūšis Šiaurės Europoje. Medis laikomas „senu“, jei jo amžius viršija 900 metų.

 Jungtinėje Karalystėje žinoma apie 10 tokių medžių, kurie, manoma, auga nuo X amžiaus.

Tisa Fortingale (Škotija) laikoma viena iš seniausių medžių planetoje – pagal įvairius vertinimus, jos amžius svyruoja nuo 2000 iki 9000 metų (apie 2000 m. specialistai priėjo prie bendros nuomonės, kad jai yra apie 5000 metų).

Kaip atpažinti tisą

Tiso lapai žali, siauri, su smailu galu.

Žydi kovo–balandžio mėnesiais ir skiriasi skirtingų lyčių medžiuose – tiso medžiai yra dvilytiniai. 

Vyriški žiedai labai maži, baltai geltoni, o moteriški – iš pradžių žali, vėliau tampa rudi.

Sėklos apsuptos raudonos uogų formos struktūros – arilės, skirtingai nuo kitų spygliuočių, kurie turi kankorėžius.

Vaisiais minta įvairūs žinduoliai – voverės, pelės, taip pat paukščiai, ypač strazdai: juodieji, raudonkrūtiniai ir giedantys.

Šaltinis: unian.net