Iškilmingame miškasodyje dalyvavo arti 150 žmonių ne tik iš Neringos, bet ir Klaipėdos, Kretingos, kitų Vakarų Lietuvos vietų; dalyviai saulėtą dieną rinkosi šeimomis, medelius sodindami kartu su savo atžalomis.
Buvusio, iškirsto kalnapušyno vietoje, apie 1,6 ha plote simboliškai pasodinti 2023 paprastosios pušies sodinukai, o po paminklinio ąžuoliuko šaknimis įkasta kapsulė su įdomiu turiniu ateities kartoms.
Šventės metu skambėjo ir du himnai: Tautiška giesmė bei neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu laikoma daina „Lietuviai esame mes gimę“.
Bus saugoma
Šimtmečio giraitei vieni iš renginio organizatorių, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) miškus prižiūrintis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys parinko kirtavietę, esančią apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Juodkrantės, netoli Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokacinio posto.
Pasak minėto urėdijos padalinio miško auginimo specialistės Gražinos Banienės, į renginį buvo atvežta 50 specialių, Kuršių nerijos smėlėtam dirvožemiui pritaikytų sodiklių: į kastuvus panašių įrankių.
„Dar buvome paėmę ir paprastų kastuvų. Viską išdalinę miškasodžio dalyviams pastebėjome, kad įrankių neužteko: tiek daug žmonių susirinko. Pušų sodinukai buvo įkasami į žemę pasukant sodiklio rankeną, kitaip – urbiant.
Nuo šio žodžio juk kilo ir Nidoje stūksančio bei XIX a. pab. apželdinto Urbo kalno pavadinimas. Dabar į apsodintą plotą grįšime rudenį“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo miškininkė.
Siekiant apsaugoti sodinukus nuo miško žvėrių (stirnų, briedžių), jų viršūnėlės bus arba nupurškiamos specialiu, avių lajaus pagrindu pagamintu repelentu, arba padengiamos avių vilnos „kepuraitėmis“.
„Ūglius nugraužti mėgstantys kanopiniai nemėgsta lajaus kvapo. Dar galima aptepti smėlio pagrindu pagamintu repelentu. O vilnos tumulai tiesiog natūraliai apsaugo daigų viršūnėles nuo žvėrių.
Ypatingai saugosime pasodintą vardinį ąžuoliuką. Kaip augs giraitė, priklausys nuo gamtinių sąlygių, o jos Kuršių nerijoje – išties ypatingos.
Žmonės po šį paminklinį, specialiai 100-mečiui dedikuotą miškelį galės pasivaikščioti po kokių 18 metų: tada jau medžiai bus gerokai ūgtelėję, formuos šešėlį. Pirmuosius 7 metus pušaitės bus vadinamas sodinukais, vėliau jaunuolynu“, - miškininkystės subtilybes atskleidė G. Banienė.
Ji informavo, jog vykusia šventine akcija ypač džiaugėsi Neringos bendruomenė, kuri paskutinį kartą visuotiniame miškasodyje dalyvavo prieš 10-15 metų.
„Manau, kad miško sodinimo talka Kuršių nerijoje taps tradiciniu kasmetiniu renginiu“, - po miškasodžio teigė Juodkrantės bendruomenės pirmininkė Sandra Berletaitė.
Suvienijo žmones
Medelių sodinimas nė iš tolo nebuvo panašus į paprastą, ūkinį darbą, kadangi visas sklypas buvo išpuoštas Mažosios Lietuvos ir tautine atributika. Buvo iškeltos Lietuvos Respublikos ir Mažosios Lietuvos, Neringos savivaldybės, prie akcijos prisidėjusių organizacijų vėliavos.
Nemažai dalyvių atvyko pasipuošę atitinkamomis spalvomis, įsisegę įvairią tautinę ir Mažosios Lietuvos atributiką.
Ypatinga atmosfera tvyrojo visiems kolektyviai giedant Tautinę giesmę bei Mažosios Lietuvos himną. Jame panaudoti žymaus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, Klaipėdoje apsistodavusio Jurgio Zauerveino (1831-1904) sukurto eilėraščio „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ (parašytas 1879 m.) posmai.
Daina pagal šias eiles pirmą kartą buvo viešai atlikta pirmosios tautinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutė“ 10-mečio šventėje Tilžėje 1895 m. Kūrinys išpopuliarėjo ir tapo neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu, kai 1908 m. jam melodiją parašė kompozitorius Stasys Šimkus (1887-1943).
KNNP direktorė Aušra Feser „Vakarų ekspresui“ pasakojo, jog ypač liko sužavėta žmonių sugebėjimu susivienyti tada, kai yra gražus, kilnus tikslas.
„Visi buvome pakylėti, šypsojomės, ore tvyrojo tokia žodžiais nenusakoma nuotaika. O vaikučių kiek buvo! Tėveliai atsivežė atžalas ir turbūt po keliolikos metų rodys į Šimtmečio giraitę bei pasakos, jog ir tu, sūnau, dukra, sodinai čia medelį.
Vaikams didžiulis džiaugsmas pabūti gryname ore, miške, nerijoje, palakstyti po kirtavietę, išsipurvinti sodinant pušeles. Visi dirbo nuoširdžiai bei vieningai.
Kaip tas miškas, kurio medžiai per šaknų sistemą užmezga ryšį, tampa vienu, gyvu organizmu, taip ir mes turime mokyti iš miško bendrystės. Gera idėja suvienija“, - mintimis dalijosi nacionalinio parko vadovė.
Ji patikino, jog šalia užsodinto ploto planuojama pastatyti ir nedidelį informacinį stendą idant greta besidriekiančiu dviračių taku vykstantys žmonės žinotų, kas čia auga.
Visi miškasodžio dalyviai gavo specialiai pagamintus liudijimus, buvo išdalyta pusšimtis išskirtinių ženkliukų su Lietuvos Respublikos ir Mažosios Lietuvos vėliavomis (juos užsakė ir parduoda Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdoje).
Kuršių nerijos nacionalinio parko medžiotojų klubas „Girinis” vaišino žvėrienos sriuba šurpa.
Siurprizas žemėje
Savotiška ritualinė ceremoja vyko sodinant Klaipėdos krašto ąžuoliuką. Tęsiant gražią tradiciją, prie jo šaknų, po žeme buvo padėta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms. Pateikiame jo turinį.
„1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencijos sprendimu Lietuvos Respublikai de jure buvo perduotos suverenios teisės į Klaipėdos kraštą.
Atsižvelgdamas į šią istorinę aplinkybę, Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. paskelbė Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio metais. Minėdami šią svarbią visam Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui datą, nusprendėme ją įamžinti.
Idėjai organizuoti iškilmingą miškasodį 2023 m. vasario mėn. vykusio posėdžio metu pritarė Neringos savivaldybės Istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisija.
2023 m. kovo 25 d. Kuršių nerijoje buvo pasodinti šis, Klaipėdos kraštui dedikuotas ąžuoliukas, ir du tūkstančiai dvidešimt trys paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) sodinukai. Apželdintas plotas simboliškai pavadintas „Šimtmečio giraite“. Vardinis medelis ir pušaitės auga Juodkrantės girininkijos 1,6 ha plote (Kv. 41, skl. 11 - X: 6163365, Y: 317551).
Šiuo laišku ateities kartoms pažymime, jog Kuršių nerija 1923-1939 m. priklausė Lietuvos Respublikai, kurios Vyriausybė dėjo didžiules pastangas kviečiant Didžiosios Lietuvos gyventojus atrasti ir pažinti šį unikalų pusiasalį, jo kurortus bei istoriją. Juodkrantėje, ant Ievos kalno 1928 m. buvo pasodintas paminklinis Laisvės medis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečiui.
Idėja būtent medeliais įprasminti Klaipėdos krašto prijungimo 100-metį kilo atsižvelgiant į tarpukario Lietuvoje gyvavusią tradiciją išskirtinėmis progomis sodinti paminklinius medžius. Tokiu būdu siekta įprasminti lietuviškuosius akcentus Kuršių nerijoje.
Miškasodžio akcija išreikšta ir pagarba, padėka Kuršių nerijos apželdintojams, miškininkams, kurių pastangomis pavyko stabilizuoti smėlio pustymus, ilgainiui sukurtas pusiasalio kultūrinis kraštovaizdis, o darbai tęsiami XXI a.
Šventinėje medelių sodinimo akcijoje dalyvavo Klaipėdos krašto, Kuršių nerijos istorijai bei likimui neabejingi Neringos savivaldybės, Klaipėdos, Kretingos miestų gyventojai.“.
Laišką pasirašė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis, KNNP direktorė A. Feser, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vadovė Sonata Vaitonienė, asociacijos „Juodkrantės bendruomenė“ pirmininkė S. Berletaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko medžiotojų klubas „Girinis” vadovas Sigitas Šveikauskas bei idėjos iniciatorius, akcijos vienas iš organizatorių, žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka.
Į vašku užsandarintą kapsulę buvo įdėtos 2023 m. laidos eurocentų ir eurų monetos su Vyčiu reverse, 2023 03 24 d. „Vakarų ekspreso“ bei „Klaipėdos“ dienraščių numeriai, miškininkų planas su aiškiai pažymėtomis Šimtmečio giraitės ribomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą