Nesijaučia lietuviais, bet gaus pilietybę

2019-aisiais vyko referendumuas dėl dvigubos pilietybės. Eltos nuotr.

Nusisuko nuo Lietuvos

Strategijoje konstatuojama, kad remiantis Lietuvos diplomatinių atstovybių bei užsienio lietuvių organizacijų duomenimis, užsienyje gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų. Tai reikštų, kad apie 30 proc. tautos gyvena užsienyje.

„Strategijos „Globali Lietuva" tikslas - sustiprinti ir išplėsti valstybės ir diasporos (užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių bei lietuvių ir nelietuvių kilmės asmenų, kildinančių save iš Lietuvos ar save su ja siejančių, - aut. past.) ryšį, dialogą bei partnerystę, siekiant skatinti tautinės tapatybės ir lietuvybės užsienyje išsaugojimą ir puoselėjimą, sudaryti sąlygas aktyvesniam diasporos dalyvavimui kuriant gerovę ir saugumą Lietuvoje bei grįžimui į Lietuvą", - rašoma dokumente.

Jame, be kita ko, pripažįstama, kad lituanistinio švietimo mokyklose užsienyje mokosi vos apie 11,3 tūkst. vaikų bei jaunuolių (nors gyvena apie 150 tūkst. mokyklinio amžiaus lietuvių bei lietuvių kilmės vaikų).

„Taigi tik apie 7,5 proc. vaikų užsienyje sistemingai mokosi lietuvių kalbos ir lanko lituanistines mokyklas, dėl to kyla grėsmė valstybei ateityje prarasti ryšį su didele dalimi savo diasporos", - akcentuojama dokumente.

Ir priduriama, kad galimybę mokytis lietuviškai turi daug daugiau vaikų, tačiau dauguma emigrantų yra nemotyvuoti vaikams perduoti lietuvišką tapatybę, „nes save laiko pasaulio piliečiais ir nesureikšmina tautinės tapatybės vertės".

Taip pat pabrėžiama, kad remiantis apklausų duomenimis, tik 5 proc. diasporos atstovų aktyviai domisi lietuvių bendruomenės veikla.

Todėl esą reikia siekti išsiaiškinti diasporos poreikius, argumentus, kodėl jos atstovai nesuvokia tautinės tapatybės ir keisti situaciją.

Na ir argumentai!

Taip pat nurodoma, kad reikia skatinti diasporos pilietiškumą. Švelniai tariant, irgi itin keistais metodais.

Vienas jų - kadangi Seimo rinkimuose dalyvauja vos apie 10 proc. rinkimų teisę turinčių emigrantų, reikėtų įteisinti internetinį balsavimą: tai esą paskatintų jų pilietiškumą.

Be to, neva diasporos įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą aktyvumas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos pilietybe (turintys pilietybę esą jaučiasi labiau įsipareigoję Lietuvai nei jos neturintys), todėl reikia 2024 m. organizuoti... referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.

Dokumente suplanuota skatinti emigrantus grįžti į Lietuvą viliojant juos studijų galimybėmis, sudarant sąlygas konkursuose į valstybės tarnybą dalyvauti nuotoliniu būdu, didinant galimybių grįžti į Lietuvą informacijos sklaidą ir pan. Kiek strategijos įgyvendinimas kainuotų neskelbiama, tik pranešama, kad ji bus įgyvendinama iš bendrųjų valstybės bei savivaldybių biudžetų asignavimų.

Pripažino: nenori turėti nieko bendra

Kodėl didžioji dauguma emigrantų nesijaučia lietuviais? Ir kodėl vis tiek nori tiek šalies, kurioje gyvena, tiek Lietuvos pilietybės? Ir dar rinkti mums valdžią? Su šiais klausimais kreipėmės į buvusią emigrantę, dabartinę parlamentarę, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkę Dalią Asanavičiūtę.

„Kodėl užsienyje lietuviai nutolsta nuo Lietuvos? Ir dėl atstumų, esančių be galo didelių, ir dėl to, kad išvažiuoja užsidirbti ir su Lietuva nenori turėti nieko bendra. Bet ilgainiui (sprendžiu ir iš savo praktikos, nes buvau Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė) žmonės apsitvarko savo buitį ir grįžta į bendruomenes bei organizuotą veiklą.

O iš pradžių nenori turėti nieko bendra dėl to, kad Lietuvoje nesiseka, dėl to kaltina visus aplinkinius. Ne vien politikus. Jei nenorėjo turėti išsilavinimo ir dėl to negauna darbo - ne politikai dėl to kalti", - dėstė D.Asanavičiūtė.

Buvusi emigrantė, o dabar Seimo narė Dalia Asanavičiūtė sako, jog išvykę iš Lietuvos emigrantai iš pradžių nori nuo jos atsiriboti, bet vėliau persigalvoja. Eltos nuotr.

Pasak parlamentarės, internetinis balsavimas yra būtinas, kad aktyvūs užsienio piliečiai galėtų lengviau išreikšti savo politinę valią.

„Kai kas klausia, koks emigranto reikalas, kas bus išrinktas į Seimą, jei žmogus gyvena užsienyje. Tačiau jei jis yra pilietis, turi balsavimo teisę. O kitos šalies pilietybę įgiję asmenys ir Lietuvos pilietybę nori išlaikyti tikrai ne iš praktinių sumetimų. Jie jaučiasi Lietuvos piliečiais, pilietybės išsaugojimas yra svarbus moralinis dalykas. Kai kas sako: kaip negali turėti dviejų mamų, taip ir dviejų pilietybių negali turėti. Bet tai - netinkamas palyginimas", - tikino D.Asanavičiūtė.

Interviu kalbamės su baltistu, letonikos specialistu, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas" pirmininku prof. Alvydu BUTKUM:

- Strategijoje pažymima, kad didelė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių savęs nelaiko lietuviais, tačiau valdžia nori juos apdovanoti Lietuvos pilietybe, leisti balsuoti internetu. Ar jums tai neatrodo keista?

- Aišku, kad keista. Tačiau tai lengvai paaiškinama. Tie, kurie nenori atsigręžti į Lietuvą ir nori tapti bet kuo kitu, tik ne lietuviais, yra paprasčiausi provincialai. Jie gėdijasi būdami lietuviais, o užsienyje turi galimybę jais nebūti

. Kuo nori būti - neaišku, tačiau tikrai netaps tuo, kuo nori tapti. Kad ir kaip norėsi būti anglu, juo nebūdamas juo netapsi.

Kad ir kaip idealiai šnekėsi angliškai, vis tiek neįgysi anglų mentaliteto. Bet tai - jų problema. O tai, kad jie nori balsuoti per rinkimus - jau mūsų problema.

Aš to nesuvokiu ir nepateisinu. Jie atitrūkę nuo Lietuvos, nenori su ja skaitytis. Bet nori mums rinkti valdžią nebūdami Lietuvoje, neišmanydami mūsų vidinės situacijos.

Keista, kai svetimi arba, kad taip žiauriai neskambėtų, susvetimėję renka mums valdžią.

- Ar ne taip pat atrodytų, jei, pavyzdžiui, Šakiuose gyvenantis žmogus rinktų Rokiškio rajono merą ir Rokiškio rajono tarybą?

- Labai taikliai palyginote. Tai - analogiškas absurdas.

- Dalis emigrantų nori dvigubos pilietybės...

- Ir tai - visiškas absurdas. Yra tokia liga kaip šizofrenija, kai žmogus nežino, kas jis yra arba vienu laiku būna viena asmenybė, kitu - kita. Pagal poreikį. Taip ir su dviguba pilietybe. Tai kam jis atstovauja - šaliai, kurioje gyvena, ar Lietuvai? Jei ta šalis susipyks su Lietuva, kurią palaikys? Arba karo atveju kurią gins?

- Dvigubą pilietybę turintys asmenys ir valdžią dviem valstybėms gali rinkti...

- Ir tokias dviguba pilietybe susijusias nesąmones galima vardinti be galo. Jei turės dvi pilietybes, tai ir mokesčius dviem valstybėms mokės? Netikiu.

Aš, pavyzdžiui, esu didelis Latvijos simpatikas, bet negalėčiau tapti Latvijos piliečiu. Ir nenorėčiau.

Tegul emigrantai grįžta, tada ir pakalbėkime apie galimybę jiems išsaugoti Lietuvos pilietybę.

- O kodėl politikai taip stumia dvigubos pilietybės idėją? Kad įtiktų emigrantams ir gautų jų balsus?

- Čia yra mūsų politikų provincialumas ir noras vaidinti pasaulio žmones Lietuvoje. Dabar būti pasaulio žmogumi madinga. Kaip ir būti gėjumi. Mados reikalas.

- Ar Lietuvos piliečiu pavadintumėte žmogų, kuris daugybę metų gyvena ne Lietuvoje, o į ją retkarčiais sugrįžta tam, kad pigiau susitaisytų dantis, pigiau servise susiremontuotų automobilį ar bare pasėdėtų su seniai matytais draugais? O vėliau su Lietuva „bendrautų" tik internetu bei straipsnių komentaruose žertų pasipiktinimą žmonėmis, kurie prieštarauja dvigubai pilietybei ir kitiems mūsų aptartiems dalykams?

- Tegul jie atvažiuoja į Lietuvą ir palieka pinigų. Bet tai - ne piliečiai. Juk ir turistai atvažiuoja į Lietuvą bei palieka pinigų. Prisimenu: kai atkūrinėjome Vytauto Didžiojo universitetą, pas mus atvažiuodavo Amerikos lietuviai. Jie tikrai buvo lietuviai (nors buvo JAV piliečiai), nes buvo suinteresuoti atkurti universitetą, gerinti Lietuvos gyvenimą.

O šie mūsų ekonominiai emigrantai... Nežinau, ar tas, kuriam Lietuva rūpi tik asmeniniais tikslais, gali save sąžiningai vadinti piliečiu.

Redakcijos nuotr.