Pasirinkimo buvo mažai
Pastarosiomis dienomis atidesni NT rinkos dalyviai galėjo pastebėti ne vieną skelbimą, kuriame siūloma pirkti patalpas, panašias į slėptuvę. Vienos jų iš tiesų oficialiai Registrų centre registruotos kaip slėptuvės, kitų paskirtis kita – jos jau tapusios komercinėmis ar gamybinėmis patalpomis.
Yra ir tokių patalpų, kurios atrodo kaip bunkeris, tačiau dokumentuose tai nėra minima.
Tokias patalpas dar prieš Rusijos karą Ukrainoje įsigijo vilnietis Ignas. Vyras ieškojo NT dirbtuvėms ir jo poreikius atitiko patalpos Naujojoje Vilnioje.
„Aš pirkau gamybinės paskirties patalpas, jos buvo gamybos teritorijoje, tiesiog rūsys. Didelėje teritorijoje likusios kelios tokios slėptuvės, kurios kažkada buvo performuotos į gamybines patalpas.
Būklė buvo tikrai prasta, jos buvo užpiltos vandeniu, labai apleistos. Tačiau tokio objekto buvo juokinga, 100 Eur/kv.m, o kvadratų ten yra 180 kv. m“, – sako pašnekovas.
Vilnietis tęsia, kad jis ieškojo dirbtuvėms tinkamų patalpų. Paieška, anot jo, truko ilgai. Skelbimuose tokio NT siūloma mažai, o tas, kuris parduodamas – labai brangus.
Tad radęs patalpas už patrauklią kainą, nors ir prastos būklės, vilnietis jas įsigijo ir pasiryžo sutvarkyti savo poreikiams. Ignas sako, kad patalpų dokumentuose nėra rašoma, kad tai – slėptuvė, tačiau jų įrengimas atrodo labai panašiai. Pirmiausia – sunkios metalinės įėjimo durys, pati patalpa suskaidyta į dvi atskiras patalpėles.
„Dalis tų įsigyti patalpų yra grynai kaip pagalbinės patalpos, o dalis – slėptuvė (apie 100 kv. m). Dokumentuose kaip slėptuvė šis objektas nebuvo įvardytas, nežinau, ar jis kada nors turėjo tokį statusą“, – sako pašnekovas.
Parduodama slėptuvė Vilniuje © skelbiu.lt
Paklaustas, ar dabar neketina šių patalpų bandyti parduoti ir pavykus tai padaryti užsidirbti, Ignas tvirtina, kad šį NT įsigijo sau, tad tokių minčių jis kur kas neturi.
Rado gerą progą parduoti
Tačiau yra žmonių, kurie turi slėptuvių patalpas ir naudojasi proga jas parduoti. Apie tai pasakoja „Vilniaus Turtas“ NT brokeris Vilius Drevnickis, kuris tarpininkauja parduodant autentišką slėptuvę pačiame Vilniaus centre, Vasario 16-osios gatvėje. Jos kaina – daugiau nei 100 tūkst. eurų. Jo teigimu, šį objektą buvo bandoma parduoti ir anksčiau, tačiau nesėkmingai. Dabar jo savininkas tikisi, kad pagaliau atsiras potencialus pirkėjas.
„Fizinis asmuo pardavinėja savo turtą. Žmogus turi jį kokius 15-20 metų. Šis objektas buvo pardavinėjamas ir anksčiau, tačiau nepavyko, o jau nėra geresnio laiko imtis tokio turto pardavimo nei dabar.
Pagal paskirtį šis objektas ir yra slėptuvė, joje yra visokiausių patalpų, ji buvo pritaikyta slėptis ir kurį laiką joje gyventi. Matosi, kad buvo ir san. mazgai, ir vandens, kondicionavimo įrenginiai. Tiesiog pritaikyta gyvenimui kažkuriam laikui. Labai storos durys, voliojasi dar ir dujokaukės bei instrukcijos, kaip jas užsidėti“, – pasakoja NT brokeris.
Parduodama slėptuvė Vilniuje © skelbiu.lt
Pašnekovo teigimu, skambučių dėl šio objekto būta, tačiau pirkėjo vis dar laukiama.
„Buvo skambučių, gal daugiau smalsaujančių žmonių, bet kai kurie gyventojai domisi tokiomis patalpomis komercinei paskirčiai, pavyzdžiui, pabėgimo kambariams ar sandėliavimui“, – sako V. Drevnickis.
Realizuoti tokias patalpas gali būti nelengva
Tačiau tokias unikalias patalpas, tikrąsias slėptuves, paversti kitos paskirties, nėra lengva. Pasak NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, norint tokias patalpas paversti komerciniu objektu, reikia atlikti nemažą jų renovaciją, o kai kurie darbai dar gali reikalauti namo gyventojų sutikimo.
„Nėra paprasta tas patalpas paversti į komercinį objektą, nes kažkokie statybos, griovimo darbai, kurie galėtų pakeisti pastato fasadą, pavyzdžiui, durų įrengimas, reikalautų namo gyventojų sutikimo“, – sako NT ekspertas.
Jo teigimu, slėptuvių NT skelbimuose visuomet buvo, tiesiog mažai kas kreipdavo į juos dėmesį. Daugiausiai išlikusių tokių slėptuvių, anot M. Čiulados, galima rasti vadinamuosiuose stalininiuose namuose, jie stovi Vilniaus miesto centre.
„Nebuvo jie labai paklausūs, nebent turint planų perdaryti į naktinį klubą, kavinę, parduotuvę ar pan. Tos slėptuvės paprastai yra tuose vadinamuose stalininiuose namuose, jie stovi Vokiečių gatvėje, Gedimino prospekte, prie Seimo ir pan. Praktiškai visi tokie namai turi slėptuves, jeigu pavaikščiotumėme kiemuose ir įdėmiau pasižvalgytume, matytume, ventiliacijos groteles ar pan.“, – paaiškina pašnekovas.
NT ekspertas sako, kad savu laiku šios slėptuvės buvo privatizuotos, o dabar, kai visuomenė yra gana įsiaudrinusi, tokias patalpas turintys savininkai bando jas parduoti.
„Natūralu, kad tie, kurie nėra tų slėptuvių realizavę, nepadarė iš jų komercinių ar administracinių patalpų, šiuo metu bando jas parduoti“, – sako M. Čiulada.
Seime – naujas pasiūlymas dėl slėptuvių
Slėptuves arba patalpas, panašias į slėptuves, aukcionuose parduoda ir Turto bankas. „Delfi būstas“ paprašė institucijos pakomentuoti, už kiek, kokiomis sąlygomis ir ką parduoda Turto bankas, tačiau straipsnio publikavimo dieną atsakymų nebuvo sulaukta. Kai redakcija juos gaus, tekstas bus papildytas.
Tuo tarpu antradienį naujienų agentūra ELTA pranešė, kad Seime gimsta iniciatyva įpareigoti statytojus naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose privalomai įrengti slėptuves, kurios apsaugotų karo atveju. Toks reikalavimas galiotų naujai statomiems visuomeninės paskirties pastatams, kurie būtų pritaikyti daugiau nei 100 žmonių.
Parduodama slėptuvė Vilniuje © skelbiu.lt
Tai numatančias Statybos įstatymo pataisas įregistravo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas.
Pasak parlamentaro, ne visi kolektyvinės apsaugos statiniai padės ekstremalių situacijų ar karo atveju.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose vietos numatytos maždaug 1,2 mln. (44 proc.) šalies gyventojų.
Lietuvoje kolektyvinės apsaugos statiniais dažniausiai yra priskirti darželiai, mokyklos, sporto, kultūros centrai ir panašūs statiniai.
Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo specialistai teigia, kad tokie kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip mokyklos, darželiai ir panašūs pastatai, kurie dažniausiai yra be rūsių, karo atveju nuo pavojų neapsaugos, todėl būtina pasirūpinti tinkamai įrengtomis slėptuvėmis“, – teigia L. Jonauskas.
Pasak Seimo nario, Lietuva privalo ne tik inventorizuoti esamas slėptuves, jas tvarkyti, bet ir pasirūpinti, kad naujai statomi visuomeniniai statiniai jau būtų statomi su slėptuvėmis.
„Esant ekstremaliai situacijai ar karui, slėptuvė turi užtikrinti tinkamas sąlygas joje žmonėms saugiai slėptis dvi tris savaites. Slėptuvės turi būti apsaugotos nuo šalčio, vėjo, lietaus, radiacinės grėsmės bei oro antskrydžių ir kitų pavojų. Tokių slėptuvių, kurios talpintų ir apsaugotų bent didžiųjų miestų gyventojus, neturime.
Dabar gyventojams rekomenduojama slėptis savo namų ar daugiabučių rūsiuose. Reikia nepamiršti, kad ne visi dabar statomi namai ir daugiabučiai turi rūsius.
Daugelis žmonių neturėtų, kur slėptis. Nesinori gąsdinti, bet geriau būti pasiruošus, o ne gailėtis, kad reikiamu metu nebuvo padaryti namų darbai. Todėl būtina ne tik inventorizuoti esamas slėptuves, jas sutvarkyti, bet ir pasirūpinti naujų įrengimu“, – sako L. Jonauskas.
Parduodama slėptuvė Vilniuje © skelbiu.lt
Jo nuomone, Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Suomijos ar Švedijos, kurios yra įrengusios slėptuves, talpinančias net 70–80 procentų šalies gyventojų.
„Suomijoje visuose pastatuose, kur nuolat būna, dirba ar mokosi žmonės, turi būti atominės slėptuvės, kuriose tilptų pastate esantys žmonės. Jų įrengimui nustatyti tam tikri reikalavimai.
Slėptuvės su išlygomis gali būti numatytos ir požeminėse automobilių saugyklose, tačiau pastato operatorius turi turėti galimybę per dvi valandas modifikuoti suplanavimą taip, kad dalis patalpos būtų pritaikoma žmonių poreikiams: su visomis inžinerinėmis sistemomis, lovomis, antklodėmis ir vandens atsargomis kelioms paroms.
Po Helsinkiu yra ištisas požeminis miestas, kuriame veikia visuomeniniams poreikiams pritaikytos erdvės, tačiau ekstremalios situacijos metu jos akimirksniu gali virsti slėptuvėmis. 7 milijonams Švedijos gyventojų yra įkurta 65 000 slėptuvių (šiuo metu Švedijoje yra virš 10 mln. gyventojų).
Slėptuvių daugiausia įrengta didžiuosiuose šalies miestuose ir miestuose, kuriuos gali būti sunku evakuoti. Slėptuvės, esančios daugiabučių ir biurų kvartaluose, garažuose ir pastatytos kalnuose, yra skirtos užtikrinti, kad Švedijos gyventojai būtų saugūs karo atveju", – sako Seimo narys L. Jonauskas.
Parlamentaro teigimu, Rusijos karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu turėti tinkamas slėptuves, nes jos padeda išgelbėti žmonių gyvybes. Statybos įstatymo pataisoms dėl slėptuvių įrengimo pritaria ir taip pat jas pasirašė Seimo narės Dovilė Šakalienė, Monika Ošmianskienė bei Ligita Girskienė.
Taip pat skaitykite
