Pirmi mėnesiai – pirmos abejonės: ką daryti supratus, kad pasirinktos studijos ne tau?

Ekspertai sako, kad tokios mintys – visiškai natūralios, o sprendimas keisti studijų kryptį nebūtinai reiškia klaidą. Visgi, kada verta ieškoti kito kelio, o kada – tiesiog duoti sau laiko?

Ir kokius namų darbus reikėtų atlikti, kad studijų pasirinkimas būtų tinkamas?

Ieškantiems atsakymų, kaip pasirinkti teisingai, verta užsukti į sausio 22–23 d. „Litexpo“ vyksiančią parodą „Studijos & Karjera Lietuvoje“, kur bus galima pabendrauti su aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų atstovais bei praktiškai pasimatuoti skirtingas studijų kryptis.

Susidūrus su realybe kyla abejonių

Tiek Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), tiek Kauno technologijos universitete (KTU) pasitaiko atvejų, kai studentai nusprendžia radikaliai keisti pasirinktą studijų programą ar kryptį, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Dažniausiai nusprendžiama programą ar kryptį patikslinti – pereiti į artimą.

„Per pastaruosius dvejus metus universiteto viduje studijų programą pakeitė vos kelios dešimtys studentų.

Toks pokytis dažniausiai įvyksta pirmaisiais metais, kai žmogus susiduria su realybe ir pamato, ko iš tiesų nori, o studijų programos dažniausiai keičiamos to paties fakulteto viduje.

Tai – natūrali studijų proceso dalis, kai studentai ieško sau tinkamiausio kelio“, – sako KTU Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorius Danas Viluckas.

VILNIUS TECH duomenimis, 2024–2025 m. programą keitė 19 studentų. Dažniausiai jie pereina į artimas sritis – pavyzdžiui, iš dirbtinio intelekto sprendimų valdymo į dirbtinio intelekto inžineriją, iš kūrybinių industrijų į pramogų prodiusavimą ar atvirkščiai.

„Retai pasitaiko drastiškų pokyčių – pavyzdžiui, iš inžinerijos į vadybą. Dauguma keičiančių studijų programas tiesiog ieško tokios krypties, kurios turinys labiau atlieptų jų poreikius“, – teigia VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė.

Nuo nepadarytų namų darbų iki neteisingų lūkesčių

Pasak Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovės Giedrės Valaitienės, nusivylimą studijomis dažniausiai lemia keli veiksniai – paviršutiniškas pasiruošimas, savęs nepažinimas, išorinis spaudimas ir adaptacijos sunkumai.

„Dažniausiai taip nutinka dėl nepadarytų namų darbų – kai apie studijas sužinoma tik paviršutiniškai, nepasikalbama su studentais ar dėstytojais, neaplankomos parodos ar atvirų durų dienos.

Prisideda savęs pažinimo stoka, neteisingi lūkesčiai ar tėvų bei draugų spaudimas.

Pridėkime adaptacijos iššūkius, finansinius rūpesčius – ir natūralu, kad pirmame kurse kyla abejonių.

Tačiau ne visada problema slypi pačiose studijose – dažnai tai natūrali savęs pažinimo dalis“, – pasakoja G. Valaitienė.

KTU ir VILNIUS TECH atstovai pastebi, kad dažniausiai abejonės kyla dėl lūkesčių ir realybės neatitikimo – kai stojant nepakankamai įsigilinama į programos turinį, o pasirinkimą lemia išoriniai veiksniai.

Ekspertų teigimu, tokios situacijos rodo, jog studentams vis dar trūksta įdirbio renkantis studijas.

Visgi, pasitaiko ir atvejų, kai studijos metamos itin anksti – dar nespėjus iš tikrųjų įsitraukti į studijų procesą. Dažnai jų priežastys būna pasikeitę gyvenimo planai, sudėtinga adaptacija naujoje aplinkoje.

Kaip suprasti, kad studijos tikrai ne tau – ir ką tada daryti?

Specialistai pabrėžia, kad ne kiekviena abejonė reiškia, jog pasirinkimas buvo neteisingas. Dalis studentų suabejoja dėl krūvio, tempų ar pirmųjų nesėkmių, tačiau tai – natūrali studijų pradžios dalis.

„Jei paskaitos kelia ne smalsumą, o nuobodulį ar pareigą „atsėdėti“, jei vis dažniau pagauni save galvojantį: „Kam man tai?“, – metas sustoti ir pamąstyti.

Dažnas signalas – vadinamasis „sekmadienio nerimas“, kai mintys apie pirmadienio paskaitas slegia, o savaitgalis tampa vienintele motyvacija išgyventi dar vieną savaitę“, – dalijasi Giedrė Valaitienė.

Ekspertai sutaria, kad skubėti nereikia – pirmiausia verta pasinaudoti universiteto siūloma pagalba. KTU studentams prieinama individuali karjeros konsultacijų sistema, mentorystės programa ir psichologinė pagalba.

VILNIUS TECH taip pat turi studentų ir dėstytojų mentorius, kurie lydi pirmakursius nuo pirmųjų dienų, padeda adaptuotis, identifikuoti abejones ir rasti atsakymus, bei Individualiųjų poreikių turinčių studentų reikalų koordinatorių, psichologą ir karjeros studentams centrą.

G. Valaitienė pabrėžia, kad suprasti, jog pasirinktos studijos netinka, nėra pasaulio pabaiga. Tai – ženklas, jog metas imtis konkrečių veiksmų.

„Svarbu atskirti, kur baigiasi paprastas nuovargis, o kur – rimtų problemų pradžia. Visiškai normalu pavargti po intensyvios savaitės ar sesijos, jausti stresą dėl užduočių ar abejoti prieš egzaminus.

Tačiau jei nepasitenkinimas tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius, o pokalbiai su konsultantais ar dėstytojais nepadeda, tai – aiškus ženklas, kad metas svarstyti krypties keitimą. Tik gerai išsiaiškinus savo vidinį „ne“, verta svarstyti perėjimą į kitą kryptį“, – pabrėžia ji.

Kokius namų darbus atlikti, kad netektų keisti?

Ekspertai sutaria – tinkamas pasiruošimas prieš stojant padeda išvengti nusivylimo. Svarbiausia – pažinti save, išsiaiškinti, ko tikiesi, ir patikrinti, ką iš tiesų siūlo studijų programa.

„Reikia nuoširdžiai sau atsakyti, kodėl nori studijuoti ir ko iš to tikiesi. Tuomet įsitikinti, kad skirtingų profesijų žinai tiek, kad renkiesi iš pakankamo kiekio variantų.

O tada jau išsiaiškinti, ką išties tų profesijų žmonės veikia. Tik tada verta ieškoti studijų, kurios suteiks reikalingų žinių“, – pataria dr. J. Rožėnė.

Prieš pasirenkant studijų kryptį specialistai rekomenduoja lankytis parodose, atvirų durų dienose, kur užduoti tikslingus klausimus apie stipendijų, praktikos, tolesnes studijų galimybes.

Taip pat verta išnagrinėti skirtingų aukštųjų mokyklų stiprybes ir silpnybes, pajausti jų atmosferą, išgirsti studentų atsiliepimus.

„Rekomenduojame atlikti karjeros testus, kalbėtis su studentais ir dėstytojais, o prieš renginius apgalvoti, ką konkrečiai norima sužinoti – tik tada gauta informacija bus naudinga“, – dalijasi D. Viluckas.

Neteisingas pasirinkimas – dar ne nesėkmė

Specialistai pabrėžia, kad net ir iš pirmo žvilgsnio „neteisingas“ studijų pasirinkimas gali tapti atspirties tašku į sėkmingą karjerą. Kartais jums netikusi programa padeda atrasti, kas iš tiesų įkvepia, o įgyti įgūdžiai praverčia kitose srityse.

„Apskritai studijos leidžia įgyti darbo rinkai svarbių įgūdžių – gebėjimą mokytis, prisitaikyti, planuoti laiką – kurie gali būti panaudoti ir kitose srityse.

Be to, net „pabuvimas ne ten“ padeda aiškiau suprasti, kas tau svarbu, ir sustiprėti kaip asmenybei.

Svarbiausia prisiminti, kad kiekvienas pasirinkimas suteikia žinių, ryšių, sukuria įpročių, kurie padeda daug sąmoningiau rinktis kitą žingsnį“, – sako G. Valaitienė.